„Dėl socialinio modelio buvo numatyti žingsniai, kurie bus padaryti jau ateinančią savaitę. Bus pasirašyta frakcijų vadovų lygyje, po to koalicijos narių lygyje po Trišalės komisijos priimtu sprendimu. Tada jie bus įregistruoti ir bus socialinis modelis pateiktas ir, tikimės, laiku priimtas“, – sakė A.Butkevičius.
Tai yra istorinis Lietuvoje padarytas darbas ir, aš manau, kad visi koalicijos nariai nori, kad ta istorija jiems priklausytų, – sakė A.Butkevičius.
Jis pareiškė, kad net nesvarstoma galimybė, jog socialinis modelis galėtų būti atmestas.
„Valdančioji dauguma dirba sutartinai ir politinėje taryboje įsipareigojo, kad socialinis modelis bus priimtas. Tai yra istorinis Lietuvoje padarytas darbas ir, aš manau, kad visi koalicijos nariai nori, kad ta istorija jiems priklausytų, tai, ką padarė per 25-erius metus”, – į klausimą, kas bus, jei socialiniam modeliui nebus pritarta, atsakė premjeras.
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pareiškė, kad Darbo partija palaikys Trišalės tarybos patvirtintą socialinį modelį, nors visai neseniai šios partijos atstovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė buvo pareiškusi, kad Vyriausybė jį turėtų atsiimti.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas taip pat tvirtino, kad pritars bet kokiems Trišalės tarybos susitarimams. Ji socialinį modelį svarstys antradienį popiet.
„Darbiečiai“ pažėrė reikalavimų biudžetui
Be kitų pageidavimų, Darbo partija antradienį koalicijos partneriams jau išdėstė savo reikalavimus kitų metų biudžetui. Pasak V.Mazuronio, nuo kitų metų liepos minimalią mėnesio algą reikia didinti iki 400 eurų, pensijas padidinti nuo sausio 1 dienos – 16 eurų ir rasti pinigų mokytojams ir darželio auklėtojams pakelti algas iki 5 proc.
Apie tuščią orą ir debesis Darbo partija nekalba, – sakė V.Mazuronis.
Tačiau premjeras kol kas Darbo partijos reikalavimus vertina atsargiai. Paklaustas, ar visiems šiems priešrinkiminiams „darbiečių“ pažadams vykdyti bus pinigų biudžete, jis tikino, kad, kaip finansininkas, galėtų pasakyti tik tiek, kad tada iš kažko teks atimti.
„Visada gali taip sumodeliuoti tarp eilučių, kad fiskalinis deficitas liktų rėmuose. Tai reiškia, kad vienoje vietoje padidinę, kitoje sumažinsime“, – sakė A.Butkevičius.
Kol kas valdančiųjų posėdyje nebuvo kalbėta ir apie tai, kiek lėšų kitų metų biudžete turėtų būti skirta pabėgėlių priėmimui finansuoti.
Dėl pabėgėlių nesusikalbėjo
Labiausiai koalicijos partneriai antradienį susginčijo būtent dėl šio klausimo. Premjeras tikino, kad iki šiol nėra aišku, kiek pabėgėlių Lietuva turės priimti, todėl per anksti yra kalbėti ir apie jų išlaikymui būtinas lėšas. Kol kas, pasak premjero, pritarta tik 325 pabėgėlių atvykimui, o dėl dar 780 pabėgėlių priėmimo bus sprendžiama spalį, nes kol kas Europos Sąjunga šiuo klausimu sutarimo neranda.
„Aš manau, kad mes surasime politinį sutarimą ir tam 1105 skaičiui bus pritarta. Europos reikalų komitetas tam suteikė mandatą praėjusią savaitę“, – teigė premjeras.
Tačiau Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkai kategoriškai nepritaria Europos Komisijos nustatomai kvotų sistemai.
„Nėra jokio aiškumo, nėra jokio projekto. Yra tik kalbėjimai apie tai, kad kvotos bus peržiūrimos kas ketvirtį. Planas bus 2016 m. viduryje pateiktas. Tokiomis sąlygomis Darbo partija nesutiks. Kai tikrai žinosime, apie ką kalbame, tada sėsime ir kalbėsime, o apie tuščią orą ir debesis Darbo partija nekalba“, – teigė V.Mazuronis.
R.Paksas teigė, kad su pabėgėlių problema nesusitvarko ir Europos didieji, todėl neva būtų geriau, jei Lietuvoje dėl karo pabėgėlių priėmimo spręstų Seimas. Be to, „tvarkiečiai“ siūlo pabėgėlių klausimą kelti Jungtinių Tautų saugumo taryboje.
