Po parlamentarų balsavimo posėdžiui pirmininkaujanti „valstietė“ Rima Baškienė pareiškė: „Deja, įstatymas nepriimtas. Palauksime matomai geresnių laikų, kai salėje bus daugiau Seimo narių.“
Tačiau A.Veryga atkirto, jog „nieko čia nebus“: esą tikrai nėra tiek balsų, kad Seime būtų galima priimti įstatymą.
Žiūrima į vaistines kaip į kokią parduotuvę ar sandėlį, kad valstybė čia kišasi.
„Argumentai yra, švelniai tariant, juokingi. Žiūrima į vaistines kaip į kokią parduotuvę ar sandėlį, kad valstybė čia kišasi. Kai valstybė yra steigėja ir ligoninių, odontologijos paslaugų teikimo įstaigų. Neįsivaizduoju, kodėl vienintelis sektorius – vaistinės – yra iškritęs iš šitos sistemos ir negali joje pilnavertiškai dalyvauti. Ir tai yra paversta absoliučiai kažkokia komercija visiškai“, – po balsavimo Seime žurnalistams komentavo ministras.
Valdantieji, pasak jo, mano, jog vaistinės turėtų teikti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų: vakcinuotų, vertintų tyrimus ir panašiai.
„Deja, bet to pritarimo nėra ir aš nemanau, kad šitą kadenciją Seimo jau sugebėtų priimti. <…> Jeigu nuoširdžiai, tikrai neturiu vilties, kad šitas Seimas tą padarytų“, – apgailestavo A.Veryga.
Bandymas įteisinti valstybines vaistines, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos matymu, yra paskutinis A.Verygos akordas kare su vaistininkais ir farmacininkais.
„Kitas momentas, kad šita iniciatyva, aišku, bus labai naudojama „valstiečių-žaliųjų“ priešrinkiminėje propagandinėje agitacijoje. Kai bus sakoma: „Štai, mes norėjome, kad žmonės gautų pigių vaistų ligoninių vaistinėse, bet susivienijo čia kitos jėgos ir neleido tokio gero dalykų jums pateikti“. Tai čia yra, manau, esmė“, – svarstė konservatorius.
Šita iniciatyva, aišku, bus labai naudojama „valstiečių-žaliųjų“ priešrinkiminėje propagandinėje agitacijoje.
Tiesa, jo įsitikinimu, sąžiningi gydymo įstaigų vadovai ir nebūtų susigundę steigti vaistinių, nes tai, pasak politiko, sudėtinga veikla, nemaži kaštai.
„Bet, be abejo, gali atsirasti tokių veikėjų, kurie nieko prieš valdiškais pinigais daryti kažkokį biznelį. Mes matome kai kuriuos skandalus, kai dabar nagrinėjami testų pirkimai ar monitorių pirkimai. O kai būtų ligoninių vaistinėse tie nuolatiniai vaistų pirkimai, turbūt mes nebespėtumėme sužiūrėti, kiek ten gali išlįsti kokių piktnaudžiavimų, kai kažkokiais neformaliais susitarimais daromi pabranginti pirkimai ir taip toliau“, – svarstė opozicijos atstovas.
Balsas „už“ – iš B.Bradausko
Balsavime dėl valstybinių vaistinių steigimo nedalyvavo nariai iš opozicinių Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų. Taip pat – dauguma Mišrios Seimo narių grupės ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių.
Iš socialdemokratų gretų „už“ balsavo vienintelis Bronius Bradauskas. Taip vieningai balsavo ir visi valdantieji: „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniška šeimų sąjunga.
Tiesa, balsavime nedalyvavo penki ministrai ir premjeras, po pora „valstiečių“ frakcijai ir valdančiųjų koalicijai priklausančių parlamentarų.
Vertindamas balsavimo rezultatus, Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys pareiškė, kad „privačių vaistinių stogas Seime tikrai yra tvarus“.
„Tikrai galime pasveikinti privačių vaistinių partiją su laimėjimu. Bravo“, – sakė jis.
-
Kirtis A.Širinskienei ir R.Karbauskiui: Seimo komitetas žlugdo valstybinių vaistinių idėją
-
Sveikatos reikalų komitetas – prieš valstybines vaistines, premjeras jas remia
-
A.Širinskienės komitete Seime valstybinėms vaistinėms pritarta per minutę ir 15 sekundžių
-
Seimui ketinant balsuoti dėl valstybinių vaistinių, oponentai žada kreiptis į KT ir EK
Politikas aiškino, kad valstybinių vaistinių įteisinimas atitiktų visuomenės interesus ir užtikrintų didesnes galimybes pasirinkti.
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad pokyčiai privestų prie mažesnės konkurencijos.
„Bijau, kad valstybinis vaistinių tinklas pradės supirkinėti privačias vaistinėles taip mažindamas konkurenciją rinkoje. Noriu pabrėžti, kad konkurencija rinkoje šiandien yra pakankama, Lietuvoje vaistinių yra dvigubai daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – dėstė Seimo narys ir svarstė, kiek tai dera su Konstitucija.
„Man visiškai suprantama nuosekli dešiniųjų pozicija, jie stengiasi valstybę vyti lauk iš rinkos, neprileisti prie rinkos, nemato rinkos ydų – suprantama pozicija, ji yra vertybinė. Bet ką toje kompanijoje daro Lietuvos socialdemokratai, man yra visiškai neaišku“, – pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas, tačiau socialdemokratai į jo repliką niekaip neatsakė.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti parlamentarė Aušrinė Armonaitė teigė, kad pataisos dėl valstybinių vaistinių steigimo į posėdžių salę atstumtos „strimgalviais“.
„Iškalbinga yra tai, kad Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šitam projektui, iškalbinga yra tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio kompetencija šiaip visai kita, dabar stumia strimgalviais šitą valstybinio verslo projektą. Prieš“, – savo poziciją išsakė politikė.
Iškalbinga yra tai, kad Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šitam projektui.
Reaguodamas į pasisakymus, sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ A.Veryga klausė, ar vaistines dera lyginti su parduotuvėmis.
„Jeigu mes manom, kad vaistinė viso labo sandėlis ar parduotuvė, tada ten nereikia vaistininkų, jų nereikia ligoninėse, tai yra tiesiog prekyba. Bet man labai gaila girdėti tokius argumentus, todėl, kad turėtume girdėti vaistininkų argumentus, kad tai turėtų būti ir sveikatos paslaugų teikimo vieta ir ji turėtų būti grąžinama į sveikatos sistemą“, – komentavo ministras ir pridūrė, jog dabar ligoninėse veikiančios vaistinės, negalėdamos pardavinėti vaistų visiems gyventojams, yra diskriminuojamos privačių atžvilgiu.
Opozicionierių siūlymus atmetė
Priiminėjant Farmacijos įstatymo pataisas, Seimas apsvarstė ir kelių parlamentarų pasiūlymus: konservatorius Jurgis Razma siūlė vaistus ligoninėse įsteigtoms vaistinėms gyventojams leisti pardavinėti tik naktį, kai tuo metu neveikia privatininkai. Seimas šio siūlymo net nesiėmė svarstyti.
J.Razma taip pat siūlė neleisti valstybinės vaistinėms prekiauti internetu, o jo kolega opozicijoje liberalas Jonas Liesys ragino atidėti pataisų įsigaliojimą dvejiems metams. Šioms iniciatyvoms Seimas balsų dauguma nepritarė.
Valstybinių vaistinių steigimas, Teisės departamento matymu, „iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema“.
Be to, Seimo teisininkų nuomone, vertėtų pasvarstyti, ar pokyčiai, dėl kurių valstybės išlaikomi subjektai imtų dalyvauti esamoje farmacinėje rinkoje nevienodomis (geresnėmis) sąlygomis nei privatūs subjektai, yra proporcingi ir būtini.
„Svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios <...> verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna“, – išvadoje dėstė Teisės departamentas.
Svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys.
Jo argumentus įstatymo pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė – esą siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti gyventojams vaistinius preparatus, „atitinka visuomenės interesą“.
„Tikimasi, kad įsigaliojus projektui, ypač pagerės pigiausių receptinių vaistinių preparatų prieinamumas ambulatoriškai besigydantiems gyventojams“, – išvadoje nurodė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Seimui priėmus pataisas dėl valstybinių vaistinių opozicija pagrasino kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Komisiją.
