V.Adamkus teigia, kad apie prezidentės praeitį kalbėti yra būtina, tačiau mano, kad tai galima daryti spaudos konferencijose, o ne iškilmingame posėdyje.
„Žmogus susirinko daug faktų. Žino tuos faktus. Visiems reikia tokius dalykus žinoti, bet aš dėl pasirinkimo vietos (abejočiau – red.past.), ar tokiame minėjime būtina atsistojus apie datas, skaičius kalbėti. Man atrodo, kad galima ir būtina tokius klausimus kelti įvairiose konferencijose, bet kai turime aukų, žmonių pagerbimo dieną, tai turėtume pasidžiaugti tuo įvykiu, kad štai yra rezultatas – esame laisvi, esame gyvi. O leistis į statistikas, konferencijas, mano supratimu, buvo pasirinkta ne ta vieta“, – žurnalistams sekmadienį sakė V.Adamkus.
Jis nevertino prezidentės sprendimo sekmadienį į Z.Vaišvilos jai mestą kaltinimą nereaguoti.
D.Grybauskaitė sekmadienį atsisakė kalbėtis su žiniasklaida. Jos patarėja Živilė Didžgalvienė paaiškino, kad, prezidentės nuomone, šiandien reikia susikaupti ir galvoti apie Sausio 13-ąją.
Tuo tarpu signataras Z.Vaišvila iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime pareiškė, kad, žurnalistės Rūtos Janutienės žiniomis, D.Grybauskaitė 1990 m. už gerą darbą gavo premiją iš perversmo organizatoriaus V.Lazutkos.
„2012 m. gruodžio 19 d. LTV išgirdau D.Grybauskaitės patvirtinimą, kad ji Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje su desantininkais stumdėsi gruodžio mėnesį. Tai yra 1990 m., nes 1989 m. gruodį ten jų dar nebuvo. Rūta Janutienė man pranešė, kad D.Grybauskaitės darbo byloje rado 1990 m. liepos mėnesį Lazutkos (LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Valentinas Lazutka buvo vienas iš perversmo organizatorių – red.past) įsakymą dėl ponios D.Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą. Per daug melo Lietuvoje“, – pareiškė Z.Vaišvila.
V.Lazutkai už perversmo Vilniuje organizavimą pateikti kaltinimai sąmokslo rengimu siekiant užgrobti valdžią ir nušalinti teisėtus valstybės vadovus, dėl tyčinių kūno sužalojimų, turto sunaikinimo, nacionalinės nesantaikos kurstymo. Nuo Lietuvos Respublikos teisingumo jis 2000 m. pasislėpė Vokietijoje. V.Lazutka vėliau persikėlė gyventi į Minską.
