„Esame tauta, turėjusi ypatingą istoriją, – kalba prezidentas Valdas Adamkus. – Išlikome, nors mus labai norėjo sunaikinti ir išbraukti iš pasaulio žemėlapio. Norėjo sunaikinti mūsų kalbą, kultūrą, priversti užmiršti savo garbingą istoriją...”
Pasak V.Adamkaus, 1918 m. vasario 16-osios aktas atvėrė kelią Lietuvai į stebuklą. Per 22 metus – nuo 1918 iki 1940 m. – pradėjusi beveik nuo nieko, be lietuviškų gimnazijų, universitetų, akademijų, Lietuva sugebėjo tapti europine valstybe, žengusia koja kojon su kitomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis. Išaugo tvirta, sąmoninga, patriotiška tauta, kurios meilė savo šaliai buvo tokia stipri, kad sugebėjo atlaikyti Sibiro trėmimus, kalėjimus, šaudymus, neleido užgesti lietuvybei emigracijoje.
Negalėjo neįsitraukti į pasipriešinimą
Prie kovotojų už Lietuvos laisvę V.Adamkus prisidėjo 1941 m. rudenį dar būdamas Kauno gimnazistas.
„Negalėjau neįsitraukti į pasipriešinimo okupantams veiklą, nes mačiau, kaip atvirai naikinama mūsų tauta ir jos sukurtos institucijos, kaip stengiamasi pakirsti mūsų šalies moralinius pagrindus, – prisimena prezidentas. – Supratau, kad visą savo gyvenimą eisiu keliu, kuris padėtų prikelti tautą ir atgaivinti jos moralinius pagrindus.“
Pirmoji pasipriešinimo okupantams veikla – su buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus sūnumi Liūtu ir Gabrieliumi Landsbergiu-Žemkalniu rašomąja mašinėle spausdinamas ir šapirografu dauginamas pogrindžio laikraštukas „Jaunime, budėk”. Jis buvo platinamas Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose.
Jaunuolių veikla susidomėjus gestapui, V.Adamkus buvo priverstas slapstytis, o vėliau prisijungė prie kovotojų su kitais okupantais – į Lietuvą grįžtančia sovietų kariuomene. Pasak prezidento, šios lietuvių pasipriešinimo kovos neįmanoma sukompromituoti, ji tapo tautos stiprybės ir jos būsimo atgimimo šaltiniu.
Prezidento teigimu, vienas svarbiausių jo moralinių autoritetų ir pavyzdžių gyvenime – buvęs Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, su kurio šeima artimai bendravo. Tarp kitų mūsų šalies iškilių žmonių, suformavusių jo vertybes, prezidentas V.Adamkus mini Vincą Kudirką, Juozą Tumą-Vaižgantą, kunigą Mykolą Krupavičių.
Karjera, verta rekordų knygos
Atsidūrus už Atlanto reikėjo gyvenimą kurti iš naujo. V.Adamkaus karjera Amerikoje tikrai verta Gineso rekordų knygos. Lietuvis emigrantas, pradėjęs savo karjerą juodadarbiu plieno fabrike, pasiekė tai, kas daugumai amerikiečių buvo tik svajonė – net 27 metus vadovavo didžiausio Amerikoje Vidurio Vakarų regiono Aplinkos apsaugos agentūrai.
Nors per tuos metus pasikeitė net šeši Amerikos prezidentai, visi jie pritarė V.Adamkaus kandidatūrai.
Šios pareigos V. Adamkui suteikė didžiulę valdžią – jo jurisdikcijai ekologijos klausimais priklausė 6 valstijų gubernatoriai, 5 kongresmenai ir 12 Amerikos senatorių.
Pasitikėjusi jaunu emigrantu iš Lietuvos, Amerika nenusivylė – dėl šalies ekologijos padaryti darbai iš tiesų buvo nepaprastai naudingi šaliai.
Didžiųjų ežerų išvalymas
1968 m. laikraštyje „Chicago Tribune” pasirodė rankos su varvančiais nuo jos tepalais nuotrauka. Taip tuo metu atrodė nepaprastai užterštų milžiniškų Didžiųjų ežerų – didžiausio pasaulyje gėlo vandens baseino – vanduo. Maudytis ir žvejoti juose buvo draudžiama, ežerai virto tepalais užterštu liūnu.
Gelbėti Didžiuosius ežerus Amerikos vyriausybė patikėjo V.Adamkui. Jo pastangomis buvo sukurta speciali vandenvalos federalinė programa, įsteigtas specialus Didžiųjų ežerų skyrius. Nors programa buvo federalinė, Valdas Adamkus buvo paskirtas jos administratoriumi ir pradėjo labai efektyvią vadybos veiklą.
Didžiųjų ežerų skyrius nuolat vykdė daugybę tyrimų – nuodingų nuosėdų kiekio ežerų dugno grunte, toksinių mežiagų sankaupų žuvyse, be to, jis turėjo specialų su moderniausia laboratorija laivą, galintį operatyviai nustatyti teršiančias ežerus pramonės įmones.
Programos koordinatoriui V.Adamkui Didžiųjų ežerų atkūrimo programai Amerikos vyriausybė patikėjo milžiniškas lėšas – 450 milijonų dolerių, o darbo rezultatai pranoko visus lūkesčius – šiandien Didžiuosiuose ežeruose vėl neršia lašišos, paplūdimiuose poilsiauja žmonės. Didžiausio pasaulyje gėlo vandens baseino ekologinė sistema yra visiškai atkurta.
Lietuvos židinys prie Šv.Juozapo upės
Gyvendamas Amerikoje V.Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje, buvo vienas jos lyderių. Prezidento vasarvietė „Tabor Farma” Mičigano valstijoje prie Šv.Juozapo upės tapo pagrindine JAV liberaliosios lietuvių išeivijos susibūrimų vieta, čia įkurta lietuvybę puoselėjanti organizacija „Santara-Šviesa”.
V.Adamkus iš poilsiavietės gautomis pajamomis finansuodavo „Santaros-Šviesos” suvažiavimus, kurių kiekvienas virsdavo lietuviškos literatūros ir meno švente: kasdien vykdavo vaidinimai, solistų koncertai, poezijos vakarai.
„Svarbiausias mūsų rūpestis buvo išsaugoti jaunosios kartos lietuviškumą, kūrybinę dvasią, – prisimena prezidentas. – Bijojome, kad anglakalbėje aplinkoje auganti lietuvių jaunuomenė pritrūks stimulų užsiimti tautiškumą puoselėjančia menine kūryba. Ėmėme rengti kilnojamąsias jaunųjų dailininkų parodas, leisti, nors ir labai mažais tiražais, pradedančiųjų rašytojų knygas.
„Santara-Šviesa” intelektualiniu požiūriu tapo stipriausia išeivijos kultūrine organizacija. Jos veikloje dalyvavo Marius Katiliškis, Liūnė Sutema, Antanas Škėma ir daugybė kitų Lietuvos išeivijos rašytojų ir intelektualų. Organizacija leido Vytauto Kavolio redaguojamą kultūrinį žurnalą „Metmenys”, nuo 1968 m. pradėjo eiti mėnraštis „Akiračiai”.
Receptai Lietuvai
Pasak prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos ateities pagrindas – solidarumas, besiremiantis socialine partneryste. Ši partnerystė privalo remtis piliečių bendrystės, atsakomybės jausmu, krikščioniškomis vertybėmis ir moralumu.
„Pagrindinis dalykas, kurį turime atlikti Lietuvoje, – atkurti sunaikintą pagarbą žmogui ir jo orumui, – įsitikinęs V.Adamkus. – Atlikime tai ir niekas iš mūsų šalies nenorės išvažiuoti, nenorės gyventi tarp svetimų. Tai ne mažiau svarbu, nei sukurti materialinę gerovę. Nedaugelis rinksis šalį, kurioje jausis svetimas ir negerbiamas, nors materialiai aprūpintas. Jokios emigrantų grąžinimo į Lietuvą programos nebus veiksmingos, jeigu neatkursime joje pagarbos žmogui.“
Ypač V.Adamkus išgyvena dėl išvažiuojančio iš Lietuvos jaunimo, kurio gabumai taip reikalingi tėvynėje.
„Suteikime jiems galimybę dirbti Lietuvai, nebijokime patikėti atsakingo darbo. Jeigu to nepadarysime, jų vietą užpildys emigrantai, kuriems mūsų šalis yra svetima, – sako prezidentas. – Pasitikėkime jaunimu ir jis nustebins savo talentais ir meile Lietuvai.“
Pasak Prezidento, ypač svarbu atkurti pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms, kūrusiems Lietuvos valstybę, patyrusius tremtį, praradusius sveikatą, šiuo metu paliktiems, pamirštiems ir skurstantiems. Pradėkime šį pagarbos vienas kitam atkūrimo darbą ir jo vaisiais didžiuosis mūsų vaikai ir anūkai.“
„Maltiečių sriubos“ renginių atidarymas gruodžio 1-ąją
Reikšmingą Lietuvos žmonių savigarbos ir pagalbos savo artimui atkūrimo procesą Prezidentas Valdas Adamkus mato jo daug metų globojamoje ir šiais metais jau dešimtmetį švenčiančioje akcijoje „Maltiečių sriuba“.
Gruodžio 1 dieną, įpylęs simbolinį sriubos samtį maltiečių globojamiems senoliams, prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma ir kitais žymiais Lietuvos žmonėmis paskelbs simbolinį startą šių metų akcijos „Maltiečių sriuba“ renginiams 30 Lietuvos miestų.
17 val. Vilniaus V. Kudirkos aikštėje prasidėsianti „Maltiečių sriubos“ akcija šį kartą bus kitokia.
Maltiečiai subūrė 14 skirtingų sriubų virėjų – jomis vaišins įvairūs restoranai ir žinomi žmonės. Su savo išvirtomis sriubomis į aikštę atvyksta žurnalistas, knygos „Pasaulio puodai“ autorius Vytaras Radzevičius, mitybos specialistė Vaida Kurpienė su partneriais „21 diena“, Vaida Grikšaitė-Česnauskienė su futbolininkų žmonų komanda, Aistė Guogienė su „Tony Resort“, leidinys „Savaitė“, renginių organizavimo agentūra „Pramogų mafija“, restoranai „Vapiano“, „7 Elephants“, „Pankolis“, „Marceliukės klėtis“, „Borsch“, „Forto dvaras“, viešbutis „Novotel Vilnius centre“ ir šv. Charitinos Lietuvaitės seserija.
Tarp renginio svečių bus galima išvysti ne vieną žinomą veidą: visus sveikins Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dalyvaus rašytoja, meno istorikė Kristina Sabaliauskaitė, taip pat prisijungusieji prie marškinėlių akcijos „Tu irgi būsi senas“ ir daugelis kitų.
Dalyvaukite „Maltiečių sriubos“ akcijoje, padėkite kurti Lietuvą, į kurią norėtųsi sugrįžti iš tolimiausių kraštų.
Akciją „Maltiečių sriuba“ taip pat galite paremti aukodami telefonais: 1417 – 1,45 €, 1418 – 2,90 €. Daugiau apie akcijos renginius įvairiuose Lietuvos miestuose: www.maltiečiai.lt
