Spaudos konferencijoje dalyvavusi Vilniaus miesto tėvų forumo atstovė Danuta Narbut pirmiausia padėkojo partijai, kuri juos palaiko. Pati buvusi tos pačios partijos deleguota Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D.Narbut pareiškė, kad rugsėjo 1-osios rytas tautinių mažumų tėvams buvęs gana niūrus – juos esą bandyta gąsdinti baudomis už mokinių dalyvavimą streike.
Padėka partijai
Pasak D.Narbut, 2011 metais priimti Švietimo įstatymo pakeitimai žlugdo tautinių mažumų švietimą. Esą reikalauti iš moksleivių laikyti labai sudėtingą lietuvių kalbos egzaminą yra nusižengimas, nes per šiuos metus taip ir nebuvo paruoštos mokymo programos, neišleisti vadovėliai.
Ji taip pat priminė Vilniaus tarybos valdančiųjų sprendimus, kurie yra tarsi ultimatumai. „Mes, padedami mus remiančios partijos, tikrai nesutiksime su tokiais sprendimais“, – piktinosi D.Narbut, kelerius metus pati kuravusi Vilniaus švietimo reikalus, bet pertvarkos taip ir nesugebėjusi pabaigti.
LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis patikino, kad jo vadovaujama politinė partija jokių streikų neorganizuoja, tai esą daro patys tėvai. „Bet mes remiame tokias akcijas“, – patikino europarlamentaras.
Pasigedo palaikymo
V.Tomaševskis pasipiktino 15min.lt pateikta informacija, kad streikuose savo vaikams leidžiantys dalyvauti tėvai gali sulaukti net baudų. Jo teigimu, tokiu būdu žiniasklaida nepalaiko tautinių mažumų, o bando įbauginti tėvus.
„Nereikia supriešinti lenkų su lietuviais, rusų su lietuviais arba kitų tautybių. Yra bendras reikalas mums visiems rūpintis vaikų ateitimi. Tą šiandien daro tėvai, o mes labai stipriai palaikome juos“, – kalbėjo europarlamentaras.
Noriu paklausti mūsų valdžios atstovų, kurie baigė sovietmečiu mokyklas: kokius jie laikė rusų valstybinės kalbos egzaminus – ar vienodą, ar nevienodą. Atsakymas vienareikšmiškas, nes anais laikais nebuvo vienodo egzamino, kadangi valdžia, kuri mums lyg buvo primesta, suprato, kad negali čia būti tos lygybės, – kalbėjo V.Tomaševskis.
LLRA vadovas dar kartą priminė, kad mokyklas lietuvių ar rusų dėstoma kalba baigę moksleiviai negali laikyti vienodo lietuvių kalbos egzamino kaip ir lietuviai. Esą net sovietiniais metais rusų kalbos egzaminai buvę skirtingi.
„Noriu paklausti mūsų valdžios atstovų, kurie baigė sovietmečiu mokyklas: kokius jie laikė rusų valstybinės kalbos egzaminus – ar vienodą, ar nevienodą. Atsakymas vienareikšmiškas, nes anais laikais nebuvo vienodo egzamino, kadangi valdžia, kuri mums lyg buvo primesta, suprato, kad negali čia būti tos lygybės. Mes to nesuprantam ir diskriminuojam mūsų vaikus, jiems nuolat stresas, kenkia jų sveikatai ir t.t.“, – kalbėjo V.Tomaševskis, pamiršęs, kad kelerius metus vienodą lietuvių kalbos egzaminą laikantys lenkiškas mokyklas baigę moksleiviai su tuo susitvarko net labai neblogai.
V.Tomaševskio sūnus streikuos
Kiek mokyklų dalyvaus streike, D.Narbut spaudos konferencijoje taip ir nepasakė. Esą tai bus „ne viena mokykla ir ne viena klasė“, o streikas numatytas tik trečiadieniui. Streike neva planuoja dalyvauti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Trakų rajono moksleiviai.
Mokyklos streiko neorganizuoja, tą daro Tėvų forumai, tad niekas nieko informuoti nesijaučia įsipareigojęs.
„Pasirinkta labai graži streiko forma – mišios prie Aušros vartų. Kadangi neprabyla į valdžios atstovų nei mintis, nei koridorius ir atgula kažkur stalčiuose visų tėvų (net 60 tūkst. parašų surinkta) prašymai, tai tėvai nusprendė prašyti Aukščiausiojo ir Dievo Motinos pagalbos“, – aiškino Seimo narė Rita Tamašunienė.
Tėvai nusprendė prašyti Aukščiausiojo ir Dievo Motinos pagalbos, – aiškino R.Tamašunienė.
V.Tomaševskis prisipažino, kad jo sūnus prisidės prie streiko ir į mokyklą neis, bet pradinukai – pirmokai, antrokai – klasėse turėtų pasirodyti.
R.Tamašunienės teigimu, tėvai tikrai nebus baudžiami – mokyklų nuostatose nurodoma, kad iki trijų dienų vaikai į mokyklas gali neiti be pateisinamos priežasties. O čia būsią vos viena diena ar net pusdienis. „Baudos gali būti skirtos už vaikų nepriežiūrą, o čia vaikai melsis, nematau nieko blogo“, – pareiškė Seimo narė.
ŠMM paragino nepolitikuoti
ŠMM antradienio pavakarę išplatino pranešimą spaudai, kuriame paragino LLRA vadovus „ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija“.
„Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų. Švietimo įstatyme numatyta tėvų pareiga leisti vaiką į mokyklą, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą“, – rašoma pranešime.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pažymėjo, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai gerai laiko prieš kelerius metus įvestą vieningą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Juo labiau kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019-2020 mokslo metų.
„Mokyklos tautinių mažumų kalbomis gauna penktadaliu didesnį mokinio krepšelį. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę“, – toliau dėsto ŠMM.
Per 15 metų – perpus mažiau lenkakalbių mokinių
Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas, – rašo ŠMM savo pranešime.
Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių, lenkų, rusų kalbomis. Veikia ir mokyklos, kur mokomasi hebrajų, vokiečių kaip gimtosios kalbos, bet kitų dalykų jose mokoma lietuviškai. Praėjusiais mokslo metais tautinių mažumų kalbomis mokėsi beveik 26,2 tūkst. mokinių, jie sudarė 7,6 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus.
ŠMM duomenimis, per 15 metų mokinių mokyklose lenkų dėstomąja kalba sumažėjo beveik dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Tuo tarpu mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.
Trečiadienį numatytas visuotinis tautinių mažumų mokyklų streikas Vilniaus krašte. Bendruomenės kviečiamos bendrai maldai prie Aušros vartų 11 val. Vilniaus vadovai protestus pavadino LLRA politikavimu.
