Nepatogūs klausimai ir jokių atsakymų į juos. Taip galima apibūdinti susitikimą su V.Tomaševskiu Lenkų diskusijų klube. Europarlamentaras ir LLRA lyderis dalį klausimų ignoravo, dalį išvadino neetiškais, o į absoliučią daugumą atsakinėjo tomis pačiomis įprastomis frazėmis apie jau nuveiktus darbus ir partijos pasiekimus.
Lyg kunigas
Ir vis nepamiršdavo įterpti Šv.Jono Pauliaus ar kitų šventųjų citatų, už ką sulaukė truputį ironiškos pastabos, kad klausytojams susidaro įspūdis, jog kalba kunigas. Religingumo V.Tomaševskis, žinoma, nesigynė, primindamas, kad tose savivaldybėse, kur LLRA seniai valdo, valdžia yra perleista Dievui, o už tai balsavo net ir valdantiesiems nepriklausantys tarybų nariai.
V.Tomaševskis žada atsisakyti Europos Parlamento nario mandato ir tuoj pat imtis Vilniaus reikalų, jeigu tik bus išrinktas sostinės meru. Esminiai jo darbai bus priemiesčių ir miegamųjų rajonų sutvarkymas, o tokie dalykai kaip patekimas į vaikų darželius Vilniuje, anot LLRA lyderio, jau senokai nėra tokia didelė problema, kaip kad skelbia žiniasklaida.
Lenkijos investuotojų į Vilnių jis kažkaip ypatingai vilioti neketina, o Lietuvos ateitis – informacinės technologijos, nes čia dar galime konkuruoti. Pretenzijų dabartinei miesto valdžiai ir merui Artūrui Zuokui jis teigė neturįs – dirbama labai gerai, tik tobulumui ribų nėra.
Paklaustas, galbūt kokią nors kitų šalių patirtį galėtų pritaikyti Lietuvos sostinėje, europarlamentaras prisipažino beveik visiškai nekeliaujantis. Apsilanko tik Europos Parlamento sesijose, tačiau Briuselyje pasivaikščioti po miestą jam yra tekę vos kartą. Strasbūre – dažniau, tačiau kažko, kas labai tiktų Vilniui, jis nepaminėjo.
Radikalai negąsdina
Paklaustas galbūt kokią nors kitų šalių patirtį galėtų pritaikyti Lietuvos sostinėje, europarlamentaras prisipažino beveik visiškai nekeliaujantys. Apsilanko tik Europos Parlamento sesijose, tačiau Briuselyje pasivaikščioti po miestą jam yra tekę vos kartą. Strasbūre – dažniau.
Kalbant apie artėjančius rinkimus, susirinkusiems buvo įdomus klausimas ir dėl bendro LLRA bei Rusų aljanso sąrašo, kur tarp kandidatų į Vilniaus tarybą atsirado išties spalvingų, nevienareikšmiškai vertinamų asmenybių.
Tarkim, Michailas Bugakovas, kaip rašo savo komentarais pagarsėjęs Aleksandras Radčenko, „filosofijos daktaras, kuris 1994 metais bendrai kūrė Lietuvos socialistų partiją. Tai buvo bandymas legalizuoti pogrindyje veikusią Lietuvos komunistų partiją (pagal Lietuvos teisę komunistinės ir nacistinės partijos Lietuvoje yra uždraustos)“.
M.Bugakovas vėliau tapo Algirdo Paleckio pagalbininku sukūrus „Frontą“. Kaip ir kitas V.Tomaševskio bloko sąrašo veikėjas Rafaelis Muksinovas, nuolat kritikuojantis Lietuvą už tai, kad jos valdžia „tik aptarnauja savo bičiulius iš anapus Atlanto“.
Tačiau šie radikalai V.Tomaševskiui jokių blogų emocijų nekelia. „Čia žinomas politikas, muzikantas kažkada žmones padalijo į gerus ir blogus, aš taip nedarau, – turėdamas omenyje Vytautą Landsbergį pareiškė LLRA lyderis ir pridūrė: – Kai kurie aukštas pareigas einantys politikai yra pasisakę kur kas radikaliau. O šituos žmones aš stebėjau, nieko blogo negaliu pasakyti.“
Apie renkamus parašus: „Nesąmonė!“
Čia žinomas politikas, muzikantas kažkada žmones padalijo į gerus ir blogus, aš taip nedarau, – turėdamas omenyje Vytautą Landsbergį pareiškė LLRA lyderis ir pridūrė: – Kai kurie aukštas pareigas einantys politikai yra pasisakę kur kas radikaliau. O šituos žmones aš stebėjau, nieko blogo negaliu pasakyti.
Kai kurie klausimai V.Tomaševskį akivaizdžiai suerzino. Jaunas vaikinas papasakojo savo kailiu patirtą atsitikimą, kai jam mokantis Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje mokytojai nuolat reikalavo rinkti parašus už LLRA kandidatus ir tik vienas netyčia prasitarė – jeigu nebus surinktas nustatytas skaičius parašų, gimnazijos direktoriui teks atsisveikinti su pareigomis.
Panašių istorijų yra ne viena, jų pasigirsta prieš kiekvienus rinkimus, prieš šiuos jau irgi būta. Bet V.Tomaševskis tepareiškė „Nesąmonė!“ ir ta tema nebekalbėjo.
Nepatiko LLRA akcijos vedliui klausimas ir apie Jaroslavą Neverovičių, kuris buvo įvardijamas kaip galimas pretendentas į merus, bet vėliau šis klausimas paprasčiausiai nutilo. Anot V.Tomaševskio, partija turi savo kandidatą, kam jiems du. Be to, esą vienoje apklausoje paaiškėjo, kad J.Neverovičius visiškai nepopuliarus tarp rinkėjų.
Prieš bet kokias revoliucijas
Revoliucijos V.Tomaševskiui nepatinka. Tą jis jau yra pasakęs kritikuodamas pokyčius Ukrainoje ir Maidaną, tą pakartojo ir dabar dar kartą. Tuomet buvo paprašytas išsakyti savo nuomonę apie „Solidarumą“ Lenkijoje, sugriovusį komunistų valdymą, ir „Sąjūdį“ Lietuvoje.
Čia į pokalbį gana nemandagiai įsiterpė buvusios energetikos viceministrės Renatos Cytackos vyras Mariuszas Cezary Cytackis, pareiškęs, kad jis visada gyvenęs Lenkijoje ir, matyt, bus pramiegojęs, nes jokios revoliucijos ten nebuvo. V.Tomaševskis tuo pasitenkino, sakydamas, kad vis dėlto valdžia 1989 metais Lenkijoje pasikeitė per rinkimus ir be kraujo.
O štai apie „Sąjūdį“ ilgamečio politiko nuomonę puikiai atspindi Rūta Janutienė: „Turiu savo nuomonę, o ir ponia Janutienė apie tai rašė – tai nebuvo laisvas judėjimas, o centralizuotai sukurtas.“
LLRA ir Rusų aljanso suburtas V.Tomaševskio blokas ketina kandidatus kelti 13 rinkimų apygardų. Nuo praeitų rinkimų į Europos Parlamentą šis skaičius išaugo dviem apygardomis.
