„Vilniaus rajono savivaldybė gavo Lavoriškių, Buivydžių, Sužionių bendruomenių prašymus suteikti europarlamentarui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui V.Tomaševskiui Garbės piliečio vardą. Prašymuose nurodyti šio asmens nuopelnai rajonui ir gyventojams“, – rašoma Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Vilniaus rajono garbės piliečio vardo suteikimo“ projekto aiškinamajame rašte.
Nusilenks vadovui?
Kokie tie nuopelnai, nepatikslinama. Tačiau jau artimiausiame tarybos posėdyje Vilniaus rajono politikai turėtų svarstyti, ar V.Tomaševskis vertas šio vardo.
Primename, kad Vilniaus rajono taryboje jau ne vieną kadenciją daugumą turi LLRA, kuriai vadovauja V.Tomaševskis. Pirmuosiuose tiesioginiuose merų rinkimuose varžymasis čia baigėsi pirmajame ture – surinkusi 60 proc. balsų mere tapo Marija Rekst, kuri šias pareigas ėjo ir iki šiol. LLRA taryboje taip pat turės daugumą – 21 iš 31 mandato.
Vilniaus rajonas neturi daug garbės piliečių. Tiksliau, jų vos keturi.
Savivaldybės interneto puslapyje rašoma: „Vilniaus rajono garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat užsienio valstybių piliečiams už išskirtinius nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Vilniaus rajonui. Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas tiek gyvam, tiek mirusiam asmeniui. Mirties atveju Garbės piliečio pažymėjimas ir ženklas įteikiami mirusiojo šeimai. Garbės piliečio vardas iškilmingai suteikiamas nuo 2002 m. Vilniaus rajono savivaldybėje.“
Siūlo antrąkart
Kaip portalui zw.lt sakė Vilniaus rajono merė M.Rekst, šį vardą politikui siekta suteikti jau prieš 10 metų, kai tik ji pradėjo eiti šias pareigas, bet tada V.Tomaševskis nesutiko. „Dabar jis šventė nuostabų 50 metų jubiliejų, kas leido apie tai priminti. Gavome daug prašymų taip jį pagerbti. Sukviesta speciali komisija savivaldybėje, kuri teigiamai įvertino siūlymą ir dabar aptarsime projektą taryboje“, - teigė M.Rekst.
Ji priminė, kad V.Tomaševskis buvo Vilniaus rajono tarybos sektretorius, narys, šiame rajone tapo Seimo nariu.
Ne visi tokiu sprendimu yra patenkinti. Nors Vilniaus rajono tarybos opozicija tvirtina to neorganizuojanti, tačiau penktadienį, 9.30 val., turėtų įvykti piketas dėl tokio sprendimo prie Vilniaus rajono savivaldybės pastato. Vienas jo sumanytojų – Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13 - osios brolijos vadovas Kasparas Genzbigelis.
Trys iš keturių – kunigai
Trys iš keturių Vilniaus rajono garbės piliečių yra kunigai. Monsinjoras Juzefas Obremskis – Maišiagaloje dirbęs kunigas – buvo itin žinomas rajone žmogus, ne kartą pagerbtas ir Lietuvos, ir Lenkijos valstybių vadovų. Kunigas mirė 2011 m. sulaukęs 105 metų amžiaus.
Vilniaus rajono savivaldybė gavo Lavoriškių, Buivydžių, Sužionių bendruomenių prašymus suteikti europarlamentarui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui V.Tomaševskiui Garbės piliečio vardą, – rašoma aiškinamajame rašte.
Dar vienas kunigas, Vilniaus rajono garbės pilietis Antonis Dziekanas klebonavo Sužionių parapijoje. Teologijos magistro vardą klebonas gavo 2002-aisiais. Kunigas mirė po dvejų metų – 2004 m. vasario 12 d.
Andžejus Stelmachovskis iki šiol buvo vienintelis Vilniaus rajono garbės pilietis ne iš dvasininkų luomo.
Šis 2009-aisiais miręs teisininkas, politikas ir visuomenės veikėjas tokiu būdu pagerbtas už išskirtinius nuopelnus Vilniaus rajono švietimui.
Vienintelis iki šiol gyvas Vilniaus rajono garbės pilietis yra taip pat kunigas Dariušas Stančikas.
