2009 11 26

Valdininkų apetitas nemažėja

Kai kurios valstybės įstaigos savo švaistūniškais užmojais lenkia net ministerijas, sunkmečiu savo poreikius ribojančias itin nenoriai.
Pinigai
Pinigai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Seimo Audito komitetas atkreipia dėmesį, kad valstybės institucijos negali pagrįsti savo planuojamų išlaidų. Kaip ir iki šiol, šimtus tūkstančių litų planuojama leisti reprezentacijai, komandiruotėms, transportui ir darbuotojų kvalifikacijai kelti. Išnagrinėjęs beveik trijų dešimčių institucijų, mintančių iš valstybės biudžeto lėšų, šių bei kitų metų taupymo planus, Audito komitetas pasiryžęs tokį apetitą gerokai sumažinti.

„Atrodo, kad kai kurios institucijos iki šiol nesuvokė, jog valstybėje – sunkmetis. Vadinasi, jos gyvena išskirtinėmis sąlygomis“, – LŽ sakė komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Kaip vieną tokių nesusipratėlių komitetas išskyrė Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Priekaištų taip pat sulaukė Valstybinė ligonių kasa (VLK), Generalinė prokuratūra, Registrų centras.

Prašo daugiau nei panaudoja

Iš visų valstybės institucijų daugiausia lėšų reprezentacijai kitąmet pageidautų gauti RRT – 300 tūkst. litų, lygiai tiek pat kiek šiemet. Generalinė prokuratūra (kartu su teritorinėmis prokuratūromis) šiam tikslui prašo 105 tūkst. litų, VLK – 212 tūkst. litų. Pastaroji reprezentacijai šiems metams planavo 372 tūkst. litų, per devynis mėnesius panaudojo vos 17 tūkst. litų, „Sodra“ – 723 tūkst. litų, išleido – 129 tūkst. litų. Pasak L.Graužinienės, tai rodo tokią tendenciją: lėšų prašoma daugiau, nei sugebama panaudoti, tad rezervą būtų galima skirti kitiems tikslams. „Tai ne programinis planavimas, kokio reikalauja įstatymas. Tokio sovietinio požiūrio būtina atsisakyti“, – įsitikinusi komiteto vadovė.

Daugiausia lėšų transportui 2009–iesiems buvo suplanavęs Registrų centras – 1,8 mln. litų. Kitąmet šiam tikslui jis norėtų gauti 1,2 mln. litų. Generalinė prokuratūra šiemet transportui prašė 995 tūkst. litų, kitąmet – 602 tūkst. litų, „Sodra“ – 979 tūkst. litų (2010 m. poreikio nepateikė), RRT – 362 tūkst. litų (planas 2010 m. – 370 tūkst. litų).

Pasigesta prioritetų

Audito komitetas taip pat įžvelgė, kad institucijos „iš lubų“ planuoja ir išlaidas kvalifikacijai kelti. Šiemet „Sodra“ tam buvo suplanavusi 1,2 mln. litų, per devynis mėnesius „apžiojo“ 444 tūkst. litų, Registrų centras – 663 tūkst. litų, panaudojo vos 39 tūkst. litų, o 2010–iesiems planuojama 242 tūkst. litų.

Ateinančiais metais daugiau lėšų nei šiemet iš valstybės biudžeto kvalifikacijai kelti pageidautų Viešųjų pirkimų tarnyba – 11 tūkst. litų, RRT – 230 tūkst. litų. Audito komitetas mano, kad kitąmet valstybės institucijos apskritai galėtų atsisakyti išlaidų kvalifikacijai kelti. Taip pat primygtinai rekomenduojama nustatyti komandiruočių prioritetus, juoba kad kai kurios įstaigos kitąmet šiam tikslui planuoja skirti daugiau asignavimų nei šiemet. Tarp tokių minimas Statistikos departamentas, išvykoms prašantis beveik 400 tūkst. litų (šiemet – 332 tūkst. litų) bei RRT – 850 tūkst. litų (šiemet – 730 tūkst litų).

Stebės atidžiau

Abejonių kelia ir planuojamas kai kurių institucijų kitų metų darbo užmokesčio fondas. Oficialiai skelbiama, kad jis turėtų mažėti 10 procentų. Tuo tarpu Statistikos departamente šis rodiklis didėja 22,7 proc., Viešųjų pirkimų tarnyboje – 27,9 proc., Mokslo ir studijų fonde – 10 procentų. Guodžia bent tai, kad vadovų atlyginimai kitąmet mažės nuo 5 iki 50 procentų.

Kai kurių valstybės institucijų veiklą Audito komitetas ketina panagrinėti atidžiau. Pavyzdžiui, 2010 metais padidintas dėmesys bus skiriamas VLK, o dėl RRT veiklos bei požiūrio į susiklosčiusią situaciją valstybėje ketinama konsultuotis su prezidentūra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis