Tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Ministerija vertino, ar valstybine žeme paramos gavėjai naudojosi teisėtai.
Tarnybos laukia išsamus auditas
„Mūsų pirminis tyrimas parodė, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai ir teisingai, yra sisteminių problemų, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Tai kelia pagrįstų įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
Vidinio tyrimo metu NŽT, nors ir vėluodama, atsakė ne į visus klausimus. Dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių bus atliekamas išsamus tarnybos veiklos auditas. Taip pat ministerijoje bus pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir keliamas vadovo atsakomybės klausimas“, – pabrėžia žemės ūkio ministras K.Navickas.
Po STT atliktos analizės pasitvirtinus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo, kai valstybinė žemė nepagrįstai deklaruojama ES išmokoms gauti, tyrimui buvo atrinkti 52 reikšmingi ir rizikingi atvejai. Pažeidimų, susijusių su valstybinės žemės naudojimo pagrįstumu, nustatyta daugiau nei pusėje šių tirtų atvejų.
Iš 52 tirtų atvejų – pareiškėjų gauti ES išmokas už deklaruotus žemės plotus (40 fizinių asmenų ir 12 juridinių asmenų) – 2020 m. žemės ūkio valdose deklaruoti 2366 žemės sklypai, iš kurių 2213 sudarė valstybinės žemės sklypai. Kas dešimtas sklypas – 260 iš jų – deklaruoti pareiškėjui nepateikus žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų.
Įžvelgia sisteminių problemų
Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus analizė rodo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, yra sisteminių problemų.
Pirmiausia dėl to, kad įstaiga neužtikrina valstybinės žemės sklypų nuomos bei valstybės žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti kontrolės konkrečiomis priemonėmis.
NŽT žemės sklypų naudojimo ar valdymo sistema yra nepakankamai skaitmenizuota, nors tam laiko buvo užtektinai.
Informacija apie leidimus laikinai naudoti žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti konkrečiam asmeniui nėra registruojama ir viešinama Nekilnojamojo turto registre. Kai tokių duomenų nėra, didėja rizika, kad paramos lėšos gali būti išmokėtos už neteisėtai deklaruotą plotą neturint valstybinės žemės valdymo teisės.
Birželį publikuotas STT vertinimas parodė, kad 2020 m. 3 607 ŽŪM ir jai pavaldžių organizacijų darbuotojai bei jų giminaičiai deklaravo pasėlius ES išmokoms gauti. Bendra parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. Eur. Daugiausia jų – 7,77 mln. Eur – gavo Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai bei jų giminaičiai.
