Biudžetui gresia milijardinės skylės, tačiau Valdovų rūmų projekto iniciatorius Algirdas Mykolas Brazauskas bet kokia kaina stengiasi išpešti nors 45 milijonus litų šių rūmų statybai pabaigti. Pirmadienį apsilankęs Prezidentūroje jis Valdą Adamkų tikino, kad būtina baigti šias statybas. Trečiadienį prezidentas valdžios atstovus pakvietė apsilankyti dar neįrengtuose Valdovų rūmuose.
Šiandien dar galim pasakyti, kad esant pasaulinei krizei savo norų negalim įgyvendinti. Tačiau suvedžioti valstybių vadovus ir kviestinius svečius neturime moralinės teisės, – teigė V.Adamkus.Nors tiek premjero, tiek Seimo pirmininko dienotvarkėje šis vizitas buvo įrašytas kaip „pasitarimas dėl Valdovų rūmų finansavimo“, pasitarimu čia nė nekvepėjo.
Į Valdovų rūmus sugužėjo visa valdžios grietinėlė: prezidentai V.Adamkus ir A.Brazauskas, Seimo pirmininkas A.Valinskas, premjeras A.Kubilius, ministrai, Seimo frakcijų seniūnai. Jiems ir iš paskos lėkusiai žurnalistų miniai paskubomis aprodytas dar nepabaigtų rūmų interjeras.
V.Adamkus neslėpė, kad visus čia sukvietė tam, kad jie žiniasklaidai ir visuomenei galėtų išsakyti savo pozicijas dėl Valdovų rūmų reikalingumo. Pasak jo, iki rūmų atidarymo liko vos 106 dienos, per kurias būtina pabaigti statybas, nes į atidarymą pakviesti aukščiausi užsienio valstybių vadovai.
Adamkus tikisi greito sprendimo
„Nenoriu, kad būtų kalbama, jog užsidarė Prezidentūroje penki šeši žmonės iš Vyriausybės ir Seimo pirmininkas ir priėmė sprendimą. Diskusija visuomenėje turi būti aiški. Taip sakau ne dėl to, kad turiu aiškų apsisprendimą šiuo klausimu, bet puikiai žinau, kokia audra gali kilti, jei mes paskirsime milijonus čia vien tam, kad įvykdytume savo įsipareigojimus“, – susirinkusiems politikams ir žurnalistams kalbėjo V.Adamkus.
Paklaustas, ar tikrai mano, jog reikia skirti finansavimą rūmams pabaigti, prezidentas teigė, jog reikia mąstyti racionaliai – esą dabartinių statybų užkonservavimas atsieitų 20 mln. litų. Jis teigė, kad dėl finansavimo skyrimo reikia apsispręsti dar šį mėnesį, kad būtų įmanoma spėti viską pabaigti arba atšaukti atidarymo iškilmes.
„Šiandien dar galim pasakyti, kad esant pasaulinei krizei savo norų negalim įgyvendinti. Tačiau suvedžioti valstybių vadovus ir kviestinius svečius neturime moralinės teisės“, – teigė V.Adamkus.
Kubilius: nenorim susipriešinimo
Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad Vyriausybei šis sprendimas nebus lengvas. Esą dabar lietuvių laukia pasirinkimas, ar tūkstantmetį pasitikti švenčiant kartu, ar pykstantis ir susiskaldžius. „Jei yra sutarimas tarp politikų ir visuomenės, tai pinigus gali rasti, bet jei pinigų skyrimas tampa susipriešinimu ir tūkstantmečio šventimas virsta aiškinimusi, tai kyla klausimas, ar reikia juos skirti“, – A.Kubilius užsiminė, kad ministrų kabinetas nėra linkęs lengva ranka skirti finansavimą Valdovų rūmams pabaigti.Rūmai – principo, valstybingumo ir tautiškumo klausimas, kurio negalima vertinti tomis pačiomis kategorijomis, – apie valstybės prioritetus kalbėjo A.Brazauskas
Brazauskas: rūmai – mūsų prioritetas
Didžiausias rūmų šalininkas A.Brazauskas teigė, kad šiuo metu mažiausiai reikia 45 mln. litų rūmams pabaigti.
„Valstybei visada reikės pinigų visokiems dalykams. Tačiau turi būti numatomi tam tikri prioritetai. Reikia rūmus matyti visai kitomis akimis – tai yra principo, valstybingumo, tautiškumo klausimas ir jo negalima matuoti tomis pačiomis kategorijomis“, – Valdovų rūmų reikalingumą grindė A.Brazauskas. Jis teigė, kad šios statybos, palyginus su kitais tokio pobūdžio projektais, dar nebrangios.
Pasak jo, laiku neatidarius šių rūmų, Lietuvai bus gėda prieš pasaulį.
Stancikienė: muliažas nėra valstybingumas
Seimo narė konservatorė Aurelija Stancikienė net ir po ekskursijos skeptiškai vertino Valdovų rūmų finansavimo būtinybę. Ji teigė, kad kitos pasaulio šalys Lietuvą tikrai suprastų, jei krizės akivaizdoje pinigai būtų skirti ne šiam „betoniniam muliažui“, o svarbesnėms sferoms finansuoti. Esą atvedus užsienio svečius į nepabaigtų rūmų statybų aikštelę ir paaiškinus, kad taupymo sumetimais finansavimas skirtas kitoms, svarbesnėms sritims, taptume taupymo pavyzdžiu kitoms pasaulio šalims.
Anot jos, svarbiau yra, kaip atrodysim prieš Lietuvos piliečius, o ne prieš užsienio valstybes. „Man valstybingumo simbolis yra šalia stovinti avarinio stovio Katedra, Onos bažnyčia, kitos bažnyčios, nykstantys dvarai ir parkai, kuriems valstybė apskritai neturi pinigų. Aš nesakau, kad rūmų nereikia pabaigti, bet ne šiuo laikotarpiu,“ – teigė A.Stancikienė.
