Valdovų rūmų statyboms konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pridėjo 18 mln. litų daugiau, nei buvo numatęs socialdemokratų ministrų kabinetas.
Pagal Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės anksčiau parengtą biudžeto projektą statyboms buvo numatyta 32,6 mln. litų, administravimui – 13,9 mln. litų. Nuo statyboms siūlytos sumos „tvarkietis" Julius Veselka siūlė nubraukti 16 mln., tačiau naujosios Vyriausybės patikslintame biudžeto projekte suma ne sumažinta, o 18 mln. litų padidinta.
Pirmadienį Vyriausybės patvirtintame ir antradienį Seimui teikiamame biudžeto projekte Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai skiriami 12,8 mln. litų dalijami į 8,8 mln. litų asignavimus išlaidoms ir 3 mln. litų darbo užmokesčiui. Kaip skelbta anksčiau, planuojama, kad rūmuose iki 2009 metų liepos iš viso dirbs 130–150 žmonių.
Valstybės investicijų programoje visus Valdovų rūmų statyboms numatomus 50,6 mln. litų planuojama skirti iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos ar kitų finansavimo šaltinių nenumatoma.
Per 200 mln. litų jau kainavusius Valdovų rūmus planuota baigti 2009 metų liepą. Jų atidarymas skelbtas kaip vienas pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai sudaryti iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
Vyriausybės siūlymai didinti finansavimą Valdovų rūmų statyboms vienus politikus piktina, kitus verčia teisintis.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ministrų kabineto kartu su biudžetu patvirtintą investicijų programą kritikuoja.
„Mes matome, kad yra pirmo būtinumo investicijos ir ne pirmo būtinumo investicijos, bet dėl šito konkretaus atvejo negalėčiau komentuoti, nes nesu susipažinęs. Įdomus pastebėjimas, kol kas nekomentuosiu, nes mes norime pažiūrėti į viską sistemiškai“, – BNS sakė A.Zuokas.
„Su investicijų programa yra labai blogai“, – BNS sakė J.Razma.
Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad ministrai pritrūko jai laiko, nes orientavosi į „svarbesnius dalykus“. J.Razma tikina, kad investicijas į rajoninius projektus galima tiesiogiai susisieti su praėjusioje kadencijoje tuose rajonuose išrinktais socialdemokratais, kurie esą pasirūpino savo rinkėjais.
„Mūsų frakcija sės ir labai rimtai skaitys, ir siūlys pataisas“, – sakė parlamentaras.
Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis kaltina Vyriausybę „kalbant viena, o darant kita“.
„Blogai žiūrime, nes valdantieji kalba viena, o daro visai ką kitą. Valdančioji dauguma deklaruoja taupanti ir iš tikrųjų yra mažinamos investicijos ir mokyklų baigimui, ir darželiams, ir taip toliau, ir kai beveik 51 mln. skiriamas Valdovų rūmams - vien tam, kad pakviesti svečiai atvyktų ir apžiūrėtų sales, apkabinėtas gobelenais ir apstatytas senoviniais baldais, tai mums nesuprantama. Mūsų svečiai mūsų šalį tikrai daugiau gerbtų, jeigu mes spręstume ypač skaudžias socialines problemas, o gobelenus pirktume tada, kada gyventojams geriau“, – piktinosi V.Mazuronis.
Jo teigimu, „tvarkiečių“ frakcija „jokiu būdu tam negali pritarti“.
Premjeras A.Kubilius aiškina, kad Vyriausybės sprendimą padidinti Valdovų rūmų statyboms numatytas lėšas lėmė siekis pabaigti projektą ir, be kita ko, „visokie statytojų raštai“.
„Viena suma buvo numatyta G.Kirkilo Vyriausybės, bet Valdovų rūmų statytojai mums prirašė visokių raštų, kad tos sumos neužteks. Ir viskas. Paprasčiausiai turėsime dar ką pasvarstyti“, – sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, Vyriausybė turėjo principinę nuostatą pabaigti anksčiau pradėtus projektus.
„Mūsų principinė Vyriausybės programos ir krizės įveikimo plano nuostata buvo ta, kad reikia baigti, reikia numatyti sumas anksčiau pradėtiems projektams baigti. Gana keista, kad statė statė (Valdovų rūmus – BNS), o, pasirodo, dar reikia nemažų sumų baigti“, – stebėjosi premjeras.
„Dėl Valdovų rūmų reikia bendro sprendimo", – sakė finansų ministras Algirdas Šemeta, Seime pristatydamas kitų metų valstybės biudžetą.
Anot jo, ankstesnės Vyriausybės numatytų 32 mln. litų neužtektų baigti būtinoms statyboms.
A.Šemeta priminė, kad jau pakviesta kitąmet į Lietuvą atvykti daug aukštų svečių, o vienas pagrindinių Tūkstantmečio minėjimo akcentų turėtų būti Valdovų rūmų atidarymas.
Per 200 mln. litų jau kainavusius Valdovų rūmus planuota baigti 2009 metų liepą. Jų atidarymas skelbtas vienu pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentu.
„Mums reikia apsispręsti, ar siekiame užbaigti tą rūmų dalį, kuri reikalinga šventei. <...> Ši Valstybės investicijų programos projekto dalis gali būti pakeista“, – teigė A.Šemeta.
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Artūras Zuokas savo ruoštu sakė tik dabar gaunantis realius skaičius, juos nagrinėjantis, vertinantis ir lyginantis, todėl dar negalintis komentuoti konkrečių atvejų. Tačiau Vyriausybės dosnumas Valdovų rūmams jam neva naujiena.
„Mes matome, kad yra pirmo būtinumo investicijos ir ne pirmo būtinumo investicijos, bet dėl šito konkretaus atvejo negalėčiau komentuoti, nes nesu susipažinęs. Įdomus pastebėjimas, kol kas nekomentuosiu, nes mes norime pažiūrėti į viską sistemiškai“, – BNS sakė A.Zuokas.
