Pasak kultūros ministro, trečiadienį su G.Švediene jis detaliai patarė Valdovų rūmų projektą. Šiemet darbams rūmuose numatoma skirti 18 mln. litų, o dalies jų pabaigimui iki 2013 metų vidurio, planuojama, reikės per 29 mln. litų.
„Valdovų rūmai bus audituojami metų pabaigoje. Gana detaliai aptarėme šį projektą, kadangi jis labai daug visuomenės ir spaudos priemonių dėmesio nusipelnęs. Sutikome, kad tai yra tikrai didelis iššūkis, bet šiandien visai neblogai ir gana racionaliai krypsta reikalai. Tikrai padidėjo skaidrumo ir galbūt tas objektas turi tam tikrą ateitį atitinkant viešąjį interesą, vykdant įstatymus pateikti visuomenei tuos atsakymus, kurių jinai seniai laukia“, – BNS po susitikimo su G.Švediene sakė kultūros ministras.
Jo teigimu, 2011 metų pabaigoje Valdovų rūmuose atnaujinus darbus rangovai darbų atliko tik už nedidelę dalį suplanuotų lėšų.
„Pernai dešimčiai mėnesių buvo įstrigę viskas ir tik rudenį prasidėjo veikla, iš 16 mln. vos per 2 mln. įsisavinta. Iš tikrųjų audituoti šitą gabaliuką kaip ir netikslinga“, – teigė ministras.
Valstybės kontrolė, užpernai atlikusi Valdovų rūmų atkūrimo veiklos auditą, konstatavo, kad atstatymas vykdomas nerezultatyviai, darbai nebaigti iki numatyto laiko, lėšos naudotos neefektyviai. Auditoriai nustatė, kad rūmų statyba maždaug per dešimt metų išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau kaip 367 mln. litų.
Panevėžio statybos trestas 2011 metų lapkričio pabaigoje pasirašė sutartį su Vilniaus pilių direkcija ir įsipareigojo iki 2013 metų gegužės atlikti baigiamuosius darbus vienoje Valdovų rūmų dalyje už 29,262 mln. litų. Tokia data numatyta dėl to, kad antrąjį 2013 metų pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai (ES) ir Valdovų rūmuose planuojami svarbūs su tuo susiję renginiai.
Susitikime su valstybės kontroliere A.Gelūnas teigia taip pat aptaręs būtinus pokyčius paveldo apsaugos sistemoje.
„Tikrai svarbiausia problema nuo pat atėjimo dirbti buvo ir tebelieka paveldo sistema. Paveldo funkcijų auditas buvo vykdomas ir 2011 metais ir turbūt jis persikels į 2012-uosius. Kai kurie klausimai vis dar yra neatsakyti – sakysime, santykis tarp miesto ir periferijos, tarp valstybės ir savivaldybių paveldo kontrolės daug kur išlieka probleminis. Teisės aktų suderinamumas, saugomų teritorijų iššūkiai, saugomose teritorijose esančio kultūros paveldo situacija – jeigu bendromis jėgomis ministerija ir Valstybės kontrolė galėtų rasti kažkokias aiškesnes gaires, prieiti prie išvadų, kurios paverstų šitą sistemą efektyvesne, tai visuomenė labai daug laimėtų“, – dėstė A.Gelūnas.
„Aš tikrai nesakau, kad reikia besti pirštu į Kultūros paveldo departamentą, tai tikrai daugiau sisteminio požiūrio reikalaujanti prieiga – ir ministerijos, ir Paveldo departamento, ir Valstybinio paveldo centro funkcijos, taip pat Valstybinės paveldo komisijos veiklos lokalizavimas – ką jinai iš tikrųjų rado, kam pataria, kaip funkcionuoja – visi šitie klausimai yra keliami. Čia Valstybės kontrolės planai sutampa su mūsų interesais“, – aiškino ministras.
