Butų ir kitų daugiabučio patalpų savininkų atsakomybė – valdyti ir prižiūrėti pastatą, tačiau šios pareigos patys lietuviai imasi retai. Užuot steigę bendriją ar pasirašę jungtinės veiklos sutartį, kas jiems leistų kontroliuoti daugiabučio priežiūrą, butų savininkai greičiau šią atsakomybę perleidžia savivaldybių paskirtiems daugiabučių administratoriams. Tai įrodo ir skaičiai – nepaisant to, kad daugiabučio valdymas įteigus bendriją kur kas našesnis, taip valdomi namai sudaro vos 20 proc. visų Lietuvos daugiabučių.
Daugiabučių bendrijos turi galimybę kur kas efektyviau valdyti namus, pačios priimti sprendimus dėl remonto, priežiūrios, aplinkos gerinimo, išteklių taupymo, sklandžiai vykdyti administravimą ir jaustis tikrais savo namo šeimininkais. Viceministrė džiaugėsi, kad tokių gerų ir sektinų pavyzdžių Lietuvoje tikrai yra.
Priežiūra – pareiga
Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkė Veronika Bronislava Sutkienė kalbą apie bendrijas pradėjo nuo to, kad pirmininko darbas nėra toks lengvas, kaip gali pasirodyti. „Tai yra be galo sunkus darbas. Juk yra taip, kad vieni žmonės eina ir dirba kartu, tvarkosi, o kitas gali eiti pro šalį ir sakyti, jog mes kvailiai. Reikia susitaikyti su tuo, kad kartais, jei ką paraginsi tvarkytis ar padrausminsi neteršti, liksi blogas“, – nemalonius darbo aspektus pasakojo Pasvalio daugiabučio pirmininkė.
V.B. Sutkienė neabejojo, kad būstų aplinka išduoda gyventojų požiūrį: „Juk jei gyventum nuosavame name eitum aplink, tvarkytum, juk ir čia tas pats – tai mūsų namai, mes čia gyvename. Aš manau, kad tai yra mūsų pareiga, tačiau vis dėlto reikia susitaikyti su tuo, kad yra žmonių, kurių požiūris kitoks.“
Juk jei gyventum nuosavame name eitum aplink, tvarkytum, juk ir čia tas pats – tai mūsų namai, mes čia gyvename, – tikino V.B. Sutkienė.
Paklausta, kaip vis dėlto pavyko pasiekti tokių rezultatų, kad bendrija yra viena iš geriausiai besitvarkančių šalyje, DNSB pirmininkė teigė, jog žmonės patys pajuto daugiabučio energinio efektyvinimo poreikį. „Na, visiems buvo šalta ir visi brangiai mokėjo už šildymą, gyventojams buvo blogai, taigi reikėjo ką nors daryti. Dabar jau mokame mažiau, visiems šilta ir gera, tačiau lauką prižiūrėti, aišku, vis dar nori ne visi“, – atviravo V. B. Sutkienė. DNSB pirmininkė pasidžiaugė tuo, kad susirenkančių pasitvarkyti vis dėlto yra daugiau, o tų vangiųjų – tik vienas kitas.
Svarbiausia – tolerancija
Vienos iš geriausiai besitvarkančių gyvenamojo namo bendrijų (GNB) nr. 15 pirmininkė Birutė Leknickienė susikalbėjimo su gyventojais raktu įvardijo toleranciją: „Mano nuomone, visų pirma rezultatas priklauso nuo sąžiningo darbo. Antra, nuo daugiabutyje gyvenančių žmonių supratingumo. O bene svarbiausias dalykas, manau, yra tolerancija.“
Mano nuomone, visų pirma rezultatas priklauso nuo sąžiningo darbo. Antra, nuo daugiabutyje gyvenančių žmonių supratingumo, – teigė B.Leknickienė.
GNB pirmininkė neslėpė, kad kartais sulaukia ir kritikos, bet šiuo klausimu pabrėžė dar vieną pirmininkui nesvetimą bruožą – kantrybę: „Būna ir tos kritikos, aišku, kad būna. Pavyzdžiui, sugalvoji ką nors naujo, apsvarstai taryboje, bet atsiranda vienas kitas, kuris klausia, kam jums to reikia ir pan. Tačiau šiuo atveju, sakyčiau, reikia kantrybės. Dirbant šį darbą jos privalu turėti. Reikia juk žmogui paaiškinti, kodėl taip reikia daryti, kas nepadarius bus blogo. Galiausiai, jei gerai išaiškinai, jis supranta ir sutinka“, – kalbėjo B.Leknickienė.
Bandydama paaiškinti bendrijos valdymo naudą, B.Leknickienė teigė, kad gyventojai geriausiai žino, ko jiems ir namui reikia, todėl jie ir turėtų valdyti savo daugiabutį: „Juk gyventojas geriau žino ir pačią namo padėtį, ir pažįsta kitus gyventojus, o pastarieji savu žmogumi greičiausiai pasitiki labiau nei svetimu.“
GNB pirmininke tikino, kas sėkmingo daugiabučio valdymo formą įvardinti sunku: „Labai priklauso ir nuo gyventojų. Juk pirmininkui reikia turėti bendraminčių. O mano atveju, gyventojai mane supranta, palaiko, mes viską darome kartu. Aišku, pasikartosiu, kad reikia ir pirmininko tolerancijos ir supratimo.“
Aplinkos viceministrė pridūrė, kad labai daug šioje srityje priklauso nuo pačių gyventojų aktyvumo ir bendruomeniškumo, kurį, anot jos, stengiamasi skatinti įvairiais būdais. „Kai pirmininkas šaukia susirinkimą, kartais iš 108 butų ateina kokių 10 atstovų, natūralu, kad tokiu atveju dirbti, ką nors nuspręsti yra sunku“, – neabejojo D.Matonienė. Anot jos, Aplinkos ministerija šiais metais skirs didelį dėmesį daugiabučių administratorių ir pirmininkų mokymams bei kompetencijos kėlimui. Naujovių, pasak viceministrės, šioje srityje yra daug ir norima, kad būstų valdytojai tobulėtų.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
