Irakiečiai sudaro didelę dalį imigrantų, šiemet iš Baltarusijos atvykusių į Lietuvą. Diplomatai sako tikintys, kad dar šį mėnesį pavyks su Iraku suderinti susitarimą dėl readmisijos – nelegalių migrantų parsiuntimo į kilmės šalį. Dėl šio klausimo taip pat numatomos derybos su Turkija.
Apie šiuos planus 15min plačiau papasakojo užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
– Ar Lietuva turi teisinių instrumentų išsiųsti nelegalius migrantus, kurie neturi prieglobsčio?
– Turime, bet labai lėtai veikiančius. Teisinė sistema nebuvo pasiruošusi tokiam žymesniam skaičiui, todėl reikia peržiūrėti procedūras. Procedūros pritaikytos tikriems politiniams pabėgėliams, kurie vis atvykdavo, bet nepritaikytos tam atvejui, kai bandome užtvindyti visą sistemą, todėl turime peržiūrėti teisinę bazę.
– Kas yra daroma šiuo metu?
– Veikiama keliomis kryptimis. Pirmoji – rengiamasi grąžinimui. Antroji – saugus apgyvendinimas, kad nesklistų žinia apie lengvą kelią į Vakarų Europą. Trečioji – barjero kūrimas, o tai ir sienos apsaugos ir stebėjimo užtikrinimas, ir žinios skleidimas kilmės šalyse, kad nepakliūtų į Lukašenkos spendžiamus spąstus.
Tai naujos šalys, reikia įgyti gebėjimus ir surasti sąjungininkus, organizacijas, veikiančias toje srityje. Dabar ir siekiama stiprinti tas kompetencijas.
– Pakalbėkime apie pirmąją kryptį – išsiuntimą. Ar šiuo metu derinami kokie nors tarptautiniai susitarimai su tomis šalimis, iš kurių atvyksta imigrantai?
– Po pusantros savaitės ruošiamas politinis ministro vizitas į Ankarą ir Bagdadą, kur bus deramasi dėl susitarimų, kurių reikia, kad galėtų tie procesai vykti. Užsienio reikalų ministras jau buvo susitikęs su Irako užsienio reikalų ministru Liuksemburge ir su Turkijos užsienio reikalų ministru Romoje. Dabar laukia politiniai vizitai, per kuriuos tikimasi pasiekti tam tikrų susitarimų.
– Kalbant apie terminus – jei vizitas vyks už pusantros savaitės, vadinasi, turbūt turime kalbėti apie mėnesius – ne dienas ir savaites, kada mechanizmai galėtų būti sukurti ir prieglobsčio negavę migrantai galėtų būti išskraidinti į savo šalis?
– Priemonės, mechanizmai yra rengiami, todėl manau, kad pasiekus politinį susitarimą viskas gali pradėti judėti gan greitai. Vadinasi, galima kalbėti apie savaites.
– Ar Europos Sąjunga gali padėti logistiškai, finansiškai grąžinant nelegalius migrantus į kilmės šalis?
– Be abejo, ES yra svarbus veikėjas ir partneris kalbantis tiek su Turkija, tiek su Iraku, kuriam teikia paramą. ES institucijų vadovai taip pat yra įsitraukę į šį klausimą. ES yra mobilizuota aukščiausiu lygiu.
Kiek tai realu?
Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad intencijos yra geros, tačiau yra didelių abejonių, ar planas bus įgyvendintas sėkmingai.
„Nežinau, koks įdirbis rengiant readmisijos susitarimą su Iraku, bet nemanau, kad tai padaroma per mėnesį ar metus. Kiek žinau, ES irgi neturi readmisijos susitarimo, o iš ES valstybių turi gal tik trys ar keturios“, – 15min sakė L.Jonavičius.
Jis sakė abejojantis, ar Lietuva turi ką mainais pasiūlyti Irako valdžiai – beje, nekontroliuojančiai visos šalies teritorijos.
„Trečios šalys readmisiją paprastai pasirašo mainais į kažką, pavyzdžiui, bevizis ar supaprastintas vizų režimas ar dar kažkoks saldainis. Ar tokių turi Lietuva? Intencijos tikrai geros, bet jų realumas itin abejotinas“, – sakė L.Jonavičius.
Pasienyje su Baltarusija nuo metų pradžios sulaikyta jau beveik pusantro tūkstančio migrantų. Beveik pusė jų yra irakiečiai.
