Socialdemokratų buvęs lyderis bei ekspremjeras Algirdas Butkevičius, be to, mano, kad Lietuva labai pavėlavo, tik dabar pakeitusi darbo santykių reglamentavimą.
„Pakeitimų, kurie yra darbuotojų ar jų atstovų naudai, yra daugiau negu penkiolika, ir pakankamai esminiai dalykai, leidžiantys stiprinti derybines galias ir suteikiantys apsaugą. Aš manau, kad pasiektas geras balansas tarp darbuotojo ir darbdavio, ir tai leis turėti tokius darbo santykius, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus, o ne tokius, kokius turime dabar, įstatymas yra vienas, o gyvenime de facto normos yra visai kitokios“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.
Seimas antradienį 84 balsais už, 10 prieš ir 29 susilaikius priėmė nuo liepos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad naujasis Darbo kodeksas yra labiau subalansuotas, o jame yra susitarimų, naudingų ir darbuotojams, ir darbdaviams.
Aš manau, tie susitarimai, kurie buvo pasiekti dėl darbo laiko suminės apskaitos, subalansuoja tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesus.
„Aš manau, tie susitarimai, kurie buvo pasiekti dėl darbo laiko suminės apskaitos, subalansuoja tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesus. Susitarimai, susiję su darbo tarybomis ir profesinėmis sąjungomis, labai naudingi darbuotojų atstovams, iš esmės tam tikros nuostatos, kurios buvo grąžintos ir patobulintos, kad ir dėl dalinio darbo, taip pat ir nedarbo socialinio draudimo, tikrai labiau sustiprina darbuotojų teises, pakoreguoja Darbo kodeksą, bet vis tik yra pasiektas balansas, ko ir norėjome“, – Seime žurnalistams kalbėjo E.Radišauskienė.
Tuo metu „valstiečių“ koalicijos partnerių socialdemokratų atstovas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, jog Darbo kodeksas iš esmės nesiskiria nuo to, kurį jo vadovautos Vyriausybės siūlymu buvo priėmęs buvusios kadencijos Seimas ir kurį naujoji „valstiečių“ vadovaujama valdžia atidėjo.
„Iš esmės niekas nepakeista, tai yra daugiau politinis šou, bet pagrindinė priežastis buvo tai, kad prieš rinkimus jie („valstiečiai“) kritikavo, kaip vieną iš priemonių panaudojo gąsdinant visuomenę, kad jie bus atleidžiami iš darbo, ir tą pažadą įgyvendino neįsigilindami į socialinį modelį, o todėl, kad buvo duotas visuomenei pažadas, kad jie pakeis tą įstatymą“, – žurnalistams Seime sakė A.Butkevičius.
Kartu jis sakė, kad priėmusi naują Darbo kodeksą, Lietuva „labai pavėlavo“.
„Aš labai seniai sakiau, 2005 metais, kad Darbo kodeksas turi būti priimtas su visu socialiniu modeliu, nes socialinis modelis reiškia ženklią struktūrinę reformą mūsų valstybėje. Mes turime suvokti, kad mes esame globalizacijoje ir ji stiprėja, ir kiekviena valstybė konkuruoja su kitomis valstybėmis ir konkurencinės sąlygos investuotojams turi būti sudarytos tokios, kad jie investuotų į mūsų valstybę, kurtų darbo vietas ir galėtų didinti darbo užmokestį. (...) Mes turime suprasti, kad vyksta globaliame pasaulyje, ir aš manau, kad Lietuva labai pavėlavo“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis taip pat sutinka, kad pakoreguotas Darbo kodeksas iš esmės nesiskiria nuo buvusiojo.
Nesuprantama, ką valdantieji veikė pusę metų.
„Mes nesupratome, kam reikėjo pusės metų betvarkės ir skalambijimo, kai tai yra praktiškai tas pats Algirdo Butkevičius Darbo kodeksas“, – žurnalistams Seime sakė G.Landsbergis.
„Nesuprantama, ką valdantieji veikė pusę metų. Su tiek triukšmo, tiek skardinių būgnų tarškenimo, kad „mes pataisysime, apginsime žmones, viskas nuo šiol bus geriau“, bet ta pati nuostata lieka. Yra sudėta septyniolika papildomų kablelių ir visi turim laukit liepos pirmosios ir tada žiūrėsim, kas darysis su Darbo kodeksu“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Anot jo, reikia žiūrėti, kaip veikia naujasis kodeksas, ir esant reikalui, jį taisyti, kad „tas teisės aktas būtų subalansuotas: ir saugantis žmones, ir padedantis ekonomikai augti“.
Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.
Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų.
Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.
