Prieš metus Lietuva išrinko didžiąją dalį Seimo, pradėjo formuotis nauja valdančioji koalicija, kurią sudaro Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos.
Nors tąsyk valdžioje buvusios, o dabar opozicijoje dirbančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis iki paskutinės minutės skaičiavo galimybes likti „pirmąja partija“, rinkėjai nusprendė kitaip.
Kokie šie metai buvo valdantiesiems, Vyriausybei, opozicijai?
Trinčių toli gražu netrūksta
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, įprastai Vyriausybes, valdančiuosius vertiname lygindami. Tačiau šį kartą lyginti esą nelabai galima.
Kaip aiškino politologė, sunku prisiminti panašias politines aplinkybes ir situaciją, su kuria metus gyvena valdantieji.
„Tai, aš manau, kad lyginimo dalį reikėtų turbūt praleisti. Vien dėl to, kad turime dvi krizes, kurių autoriai nėra patys valdantieji, kurios ne visada tiesiogiai priklauso nuo valdančiųjų priimamų vienų arba kitų sprendimų, yra sukeltos išorės veiksnių. Natūralu, kad lyginimas beveik yra negalimas.
Turbūt reikia vertinti iš to, ką matome. Keliame klausimą: ar galėjo būti kitaip, geriau? Turbūt taip. Viena vertus, visada galime galvoti, kad galėjo būti geriau. Bet reikia pripažinti, kad Vyriausybė ir apskritai valdantieji koncentravosi ne į tam tikras reformas, iš esmės tai buvo gaisrų gesinimo metai. Kai nėra laiko nei sėti, nei pjauti, nei politine prasme auginti kažką. Čia tu tiesiog turi plyną lauką, kuriame laikas nuo laiko kyla gaisrai ir kuriame ką nors pasėti bei užauginti yra labai sudėtinga“, – komentavo R.Urbonaitė.
Nors kai kurie ministrų kabineto nariai kalbėjo apie tai, kad krizės, pandemija nėra priežastis nusisukti nuo sprendimų, turinčių ilgalaikes pasekmes. Tačiau, MRU dėstytojos nuomone, kol kas reformų daigų nelabai matyti.
Esą yra darbų, turėsiančių įtakos gyvenimui, bet pavadinti to esminėmis reformomis viename arba kitame sektoriuje, tarkime, švietimo ar sveikatos, kol kas negalima.
Situacija, R.Urbonaitės vertinimu, gana apmaudi, nes dėl COVID-19 pandemijos, migrantų krizės valstybėje praradome svarbius metus, kai galėjome kurti pažangą.
„Dabar pažangai erdvės tiesiog nėra daug ir natūralu, kad situacija gana sudėtinga. Plius ir viduje tarp valdančiųjų yra neaiškūs santykiai šiuo metu. Sakyčiau, tam tikra prasme neapibrėžti. Aš jau matau iš kai kurių koalicijos partnerių tarsi tokius priekaištus vieni kitiems.
Arba kartais matau tam tikrą nesusikalbėjimą. Čia klausimas, ar tai neišvirs ateityje į dar didesnes problemas. Kol kas tai yra tokie maži pakibirkščiavimai, bet, man atrodo, kad skirtingų valdančiųjų politinių darinių santykis nėra jau toks labai idealus, ir klausimas, ar tai ateityje nesukels papildomų problemų“, – pastebėjo politologė.
R.Urbonaitei gana komplikuotas atrodo santykis tarp konservatorių ir Laisvės partijos. Ji priminė, kad vienu metu tai buvo jau ne tik vidiniai dalykai.
Tarkime, Laisvės partijos lyderės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, komunikacija ne visada sutapdavo su premjerės Ingridos Šimonytės.
„Šiuo metu A.Armonaitė šiek tiek nuėjusi į šešėlį, reikia pripažinti, mes jos daug nematome. Šiek tiek yra daugiau tylos. Bet, man atrodo, kad trinčių ten toli gražu netrūksta. Kitas dalykas – kol kas ir klausimų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai lyg ir nėra labai daug.
Bet čia irgi laiko klausimas, kada jie vėl sukils, nes tai yra gan svarbi ministerija. O mūsų ekonominė situacija irgi toli gražu nėra tokia rami arba nėra tokia, kurios ateitį būtų galima piešti labai gražiomis spalvomis“, – pažymėjo MRU dėstytoja.
Kartais ji pasigenda ir darbo ranka rankon tarp ministerijų.
Kaip pavyzdį R.Urbonaitė minėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą pasiskiepijus senjorams mokėti 100 eurų išmoką, kai Sveikatos apsaugos ministerija apie tai, regis, nežinojo.
„Kalba Monika Navickienė (socialinės apsaugos ir darbo ministrė – 15min), o Arūno Dulkio (sveikatos apsaugos ministro – 15min) akys yra didelės ir jis dar nežino, kokia jo pozicija. Tai, man atrodo, irgi nėra geri indikatoriai“, – akcentavo ji.
Klausimų R.Urbonaitei kartais kelia ir Seimo darbotvarkė, kaip joje atsiduria ar neatsiduria tam tikri įstatymų projektai.
„Žiūriu darbotvarkes ir, pavyzdžiui, nelabai suprantu, kodėl Referendumo įstatymas – konstitucinis įstatymas – vis dar yra kažkur marinuojamas. Jo vis dar darbotvarkėje nėra, nors mes puikiai žinome situaciją, kuri susiklostė nuo liepos 1 dienos.
Yra tokių klaustukų. Ir tada galvoji, ar kas nors tarpusavyje vėl nesusišnekėjo, vėl ko nors nesugebėjo padaryti ir surasti bendrų vardiklių – nežinau, sunku pasakyti. Tačiau kai kurie dalykai tikrai klausimų kelia“, – kalbėjo politologė.
Kalba M.Navickienė, o A.Dulkio akys yra didelės ir jis dar nežino, kokia jo pozicija.
Daug įvykių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Laurui Bieliniui valdančioji dauguma atrodo normaliai.
Jis pastebėjo, kad politinį procesą, jo vertinimą be galo emocionalizuojame.
Taip stipriai, kad pamirštame, jog visos valdžios yra normalūs, veikiantys, aktyvūs žmonės, siekiantys tam tikrų projektų įgyvendinimo.
Gal tai ne visada atitinka kažkokius mūsų interesus, ne visada vykdoma taip, kaip norime.
Dėl to, anot L.Bielinio, kritikuojame ir bandome kalbėti emocingai, Vyriausybes ar atskirus ministrus kartais vertinti kaip nevykusius.
„Iš tikrųjų tai tėra tik mūsų personalinės emocijos. O šiaip ši Vyriausybė vykdo programą, veikia gana intensyviai ir pakankamai dramatiškai, nes įvykių jai yra iš tikrųjų labai daug ir esminių. Tai – ir pandemija, ir su ja susieti ekonominiai poslinkiai. Tai – ir pasienio klausimai, kurie irgi gana sudėtingi.
Įvykių daug, jie labai aktualūs, visi juos stebi ir todėl mes manome, kad Vyriausybė galėtų veikti geriau. Bet iš tikrųjų kas galėtų veikti geriau ir kaip tą geriau padaryti, niekas negali aiškiai įvardyti“, – komentavo politologas.
Kalbėdamas apie santykius tarp koalicijos partnerių, VDU profesorius sakė esąs tikras, kad yra nesutarimų, kritinio požiūrio vieni į kitus, aštresnių diskusijų. Bet tai – normalu.
L.Bielinio teigimu, koalicija turi aptarti savo nesutarimus ir tarpusavyje aiškintis problemas.
Jeigu diskusinio būvio nebūtų, koalicija arba būtų nieko nedaranti, arba sustingęs monolitas, veikiantis viena kryptimi, nesusimąstydamas.
Atviras konfliktas
Valdančiųjų, pirmiausia – konservatorių, santykiai su prezidentu Gitanu Nausėda, yra įtempti.
R.Urbonaitės nuomone, matome atvirą konfliktą.
Nepaisant tikinimų, esą santykiai tarp prezidentūros ir valdančiųjų yra palaikomi, kalbamasi, politologės teigimu, užtenka pasižiūrėti į neseną I.Šimonytės įrašą „Facebook“, kur ji įvertino G.Nausėdos pietus restorane, žadėjusiame aptarnauti tik nepasiskiepijusius nuo koronaviruso.
„Tai jau yra ironija ir tam tikra kritika. Iš esmės tame ironiškame tekste yra pasakoma viskas, kas yra galvojama apie prezidentą. Ir tame visame nėra visiškai nieko pozityvaus. Kitaip tariant, mano požiūriu, tai yra atviras konfliktas, kuris nėra paslėptas, arba kurį priebėgomis kartais pabando kažkas pagrimuoti ir pasakyti, kad viskas čia gerai“, – mano MRU dėstytoja.
Anot R.Urbonaitės, atvirame konflikte su G.Nausėda yra konservatoriai. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija stengiasi laikytis šiek tiek nuošaliau bei tiesiogiai atvirame mūšyje nedalyvauti.
„Bet pagrindinį toną užduoda konservatoriai. O čia santykiai yra tikrai labai blogi. Jie, beje, summa summarum valstybei taip pat neduoda nieko gero. Aišku, prezidentūros klaidos, reikia pripažinti, yra tokios, kad negali suprasti apskritai, kaip tokia klaida gali būti padaroma. Prezidentūros kalbėjime taip pat yra pakankamai daug, sakyčiau, negebėjimo įsivertinti savikritiškai.
Kai prezidentūra aiškina, kaip puikiai prezidentas viską sudėliojo metinės konferencijos metu, o tu prisimeni, kaip tos metinės ataskaitos metu gaudei kiekvieną žodį ir laukei, kada prezidentas paragins vakcinuotis, ir taip to žodžio nesulaukei, tai pasakyti, kad viskas puiku ir mes viską darome puikiai, turbūt reikėtų šiek tiek santūrumo", – komentavo R.Urbonaitė.
Ji nemato galimybių, kad santykiai tarp prezidentūros ir TS-LKD pasitaisytų.
Politologės akimis, kol kas nė viena pusė nerodo ketinimų juos keisti.
L.Bielinis teigė, kad santykiuose su G.Nausėda valdančioji dauguma užėmė konfrontacinę poziciją.
„Didžiąja dalimi tai yra konservatorių pozicija. Sakykime, jų partneriai – Laisvės partija arba liberalai – bando išlikti tarsi neutraliais, bet iš tiesų būdami neutralūs jie savotiškai palaiko ir skatina konservatorių aštrų savo priešpastatymą prezidentui.
Nemanau, kad tai yra naudinga visuomenei ir tuo labiau valstybei. Nes nebendradarbiavimas su prezidentu iš esmės skaldo ne tik įvairiausių valdžios šakų veiklos efektyvumą, bet ir visuomenę, kas irgi yra labai negerai“, – pažymėjo VDU profesorius.
Daugiau rėkia, nei daro
Buvę valdantieji dabar – opozicija.
Pasak L.Bielinio, turėtume pastebėti, kad opozicija, iš kurios buvo galima tikėtis vieningo balso, per šiuos metus labai fragmentavosi, susiskaldė į tarpusavyje nesusikalbančias frakcijas. Todėl šiandien ji veikia kaip atskiros grupelės.
„Jų veikla yra visiškai nesuderinta, todėl tai yra savotiškas Brauno judėjimas opozicijos lauke“, – mano politologas.
Jų veikla yra visiškai nesuderinta, todėl tai yra savotiškas Brauno judėjimas opozicijos lauke.
Tokia opozicija, R.Urbonaitės nuomone, yra dovana bet kuriems valdantiesiems. Ji esą daugiau rėkia, nei daro.
„Ji yra labai fragmentuota, labai tarpusavyje nesutarianti. Kitas dalykas – šita opozicija daugiau sugeba viešai parėkauti, nei realiai padaryti.
Tai natūralu, kad Vyriausybei net yra geriau, kai kažkas tiesiog rėkauja arba rašo laiškus, kas net nėra Seimo nariu, su savo pageidavimais. O patys frakcijos nariai, Seimo nariai nesugeba net padaryti rašytinių klausimų arba paklausimų Vyriausybei, į kuriuos ji privalo per nustatytą dienų terminą atsakyti“, – teigė politologė.
Kartu ji sakė, kad opozicija mėgsta mojuoti interpeliacijų vėliava. O jų kaip nėra, taip nėra.
„Aš manau, kad tokia opozicija kol kas dėl savo fragmentacijos, dėl savo negebėjimo susitarti yra paranki. O tai, kad dabar ta opozicija yra dar labiau besifragmentuojanti, turbūt įrodo ir Sauliaus Skvernelio pasitraukimas.
Kitaip tariant, „valstiečiams“, kurie yra šiuo metu vis dar didžiausia opozicinė frakcija, tikrai yra gana nelengva dirbti, reikia pripažinti. Bet jie, tiesą sakant, net neišnaudoja tų savo instrumentų, kuriuos, kaip opozicija, šiuo metu turi“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
Ji taip pat akcentavo, kad kai kurie opozicijos politikai kartais veikia dviprasmiškai.
Tarkime, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Seimo „valstiečiams“ priklausantis Dainius Kepenis.
„Nepaisant to, kad sako: Ok, ok, už skiepijimąsi 100 eurų mokame, bet čia nimbas virš D.Kepenio pakabintas ir paties R.Karbauskio laikomas. Tai kaip suprasti tokius dalykus? Suprasti, kaip nenuoseklumą ir elementarų tam tikrų reitingų vaikymąsi, siekiant įtikti visoms pusėms“, – įsitikinusi MRU dėstytoja.
