Pirmadienį numatomas I.Šimonytės ir prezidento Gitano Nausėdos susitikimas. Ministras G.Landsbergis tuo metu bus Briuselyje, kur dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje.
Penktadienį, įvertindamas besitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, G.Nausėda sakė, jog padaryta didelė žala valstybės reputacijai.
-
R.Karbauskis: dviejų ministrų atsistatydinimo pareiškimai yra tušti
-
M.Skuodis: uosto vadovybė turi trauktis, reikia įvertinti ir M.Bartušką
-
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas: „Įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“
-
G.Nausėda: ministrų atsistatydinimui įvertinimo nereikia, tai jų atsakomybė
-
Lietuvos ministrų kėdes suklibinusi „Belaruskalij“ įsitvirtinusi ir ES rinkoje: kaip ir kodėl?
-
„Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti „Belaruskalij“ maždaug 10 mln. eurų
-
G.Landsbergis parašė prašymą atleisti iš pareigų: nori išeiti kuo skubiau
-
Vytautas Landsbergis: ministras pasikarščiavo, premjerė nebūtinai turi karščiuotis
-
V.Čmilytė-Nielsen nemano, kad ministrų atsistatydinimai išspręs trąšų tranzito problemą
-
A.Kubilius: premjerė turi paskelbti, kad nepriima ministrų atsistatydinimų
„Jei teigiama, kad ministrai pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro“, – apie G.Landsbergio ir M.Skuodžio viešai išreikštą pasiryžimą trauktis kalbėjo prezidentas.
Praėjus kelioms valandoms po šio pareiškimo, G.Landsbergis prašymą atleisti parašė raštu, o Laisvės partijos į ministro postą deleguotas M.Skuodis LRT laidoje „Dienos tema“ sakė, kad „juodraštis yra“.
Jis, beje, mato ne tik savo atsakomybę – skandalo įkarštyje jis pareiškė, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba turi įvertinti vadovų veiksmus. Kartu jis sunkiai įsivaizduoja, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.
I.Šimonytė žadėjo, kad sprendimą dėl ministrų ateities paskelbs šios savaitės pradžioje.
I.Šimonytė grasino išeiti
Tačiau 15min keli politikai patvirtino, jog ketvirtadienį emocijoms pasiekus aukščiausią tašką, pati premjerė prabilo apie galimybę pasitraukti po biudžeto priėmimo.
15min žiniomis, apie tai ji užsiminė ne tik ketvirtadienio rytą įvykusiame Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje, kurio būta tikrai karšto, bet ir tos dienos vakarą vykusiame valdančiosios koalicijos vadovų susitikime.
„TS-LKD frakcijos bei koalicijos posėdžiai buvo uždari, tad turinio nekomentuojame“, – apie tai paklausta penktadienį 15min teigė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
15min žiniomis, tai yra ne pirmas kartas, kad premjerė grasina išėjimu, todėl koalicijoje viliamasi, jog ir šį kartą grasinimas neišvirs į kažką rimtesnio.
Apie galimą premjerės pasitraukimą feisbuko įraše užsiminė ir konservatorių vadovybei artimas signataras Albinas Januška. Jo teigimu, „nevertėtų ignoruoti galimybės“, kad I.Šimonytė gali atsistatydinti po biudžeto priėmimo.
S.Spurga: atsakymas ką daryti – paprastas
Mykolo Romerio universiteto vicerektorius, docentas Saulius Spurga 15min sakė, kad ministrų kalbos apie atsistatydinimą galbūt logiškas žingsnis, jeigu jie jaučiasi nepadarę visko iki galo.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad prašymai atleisti nebūtinai turi būti patenkinti, tai, politologo žodžiais, labiau reveransas, „politinio mandagumo pasitikrinimas“.
Tuo pačiu, S.Spurgos teigimu, duodamas ženklas, kad kalta ne visa Vyriausybė, valdančioji dauguma ar ministrė pirmininkė.
Tačiau jis nekorektiška vadina M.Skuodžio viešai išreikštą abejonę, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.
„Jei jautiesi atsakingas ir galbūt rytoj tavęs nebus, gal radikalių žingsnių neverta imtis“, – svarstė jis.
Tačiau ar toks M.Skuodžio pareiškimas nereiškia, kad jis atsistatydinti nė neketina – vietoje to bus paaukoti minėtų valstybės įmonių vadovai?
„Faktas tas, kad jo paties likimas pakibęs ant plauko, atiduotas į kitas rankas (...) Pagal nerašytą politikos korektiškumo kodeksą politikas negali priimti sprendimų, kurie turi dideles pasekmes, kurios teks kitiems“, – įsitikinęs pašnekovas.
Politologo teigimu, pastarosios problemos nėra tokios, kurios bus išspręstos lengvai, kai tik ministrai pasitrauks.
Problema yra dabar, ją reikia valdyti, spręsti
„Problema yra dabar, ją reikia valdyti, spręsti, ir nieko nepridės ministrų pasitraukimas, o tik apsunkins“, – sakė jis.
Ar tai galėtų išjudinti ir I.Šimonytę?
S.Spurga atkreipė dėmesį, kad į pačią I.Šimonytę daug strėlių šiuo metu nelekia, tačiau tai, kad ne pačiu geriausiu būdu buvo sprendžiamos problemos, yra akivaizdu.
S.Spurgos teigimu, atsakymas į klausimą, o ką gi dabar daryti, nėra sunkus – esą jis kaip tik labai paprastas. Politologas atkreipė dėmesį, kad šią krizę sukėlė ne ne išorinės aplinkybės, opozicija ar žurnalistai, o patys Lietuvos politikai savo rankomis.
„Reikia ramiai išsiaiškinti padėtį ir pateikti ją visuomenei. Geriausia būtų ministrams ne skirtingas traktuotes teikti(...) Ministrei pirmininkei reikėtų su prezidentu surengti bendrą spaudos konferenciją ir išdėstyti šios bylos aplinkybes. Niekas primygtinai Lietuvos nereikalauja daryti vieną ar kitą veiksmą čia ir dabar – mes patys tai išsigalvojome, kad iš mūsų būtinai kažkas kažko šią akimirką reikalauja“, – pabrėžė jis.
S.Spurgos teigimu, ne kiekvienas politikas, komentuojantis šią krizę, supranta sudėtingas tarptautinės prekybos peripetijas – jas kompetentingai suvokia siauras ekspertų ratas.
O dabar visi šaukia, rėkia, draskosi ir net nežino, kas čia vyksta
„Politikai turi jų išklausyti ir pasakyti – nereikia burti iš kavos tirščių, yra taip, arba kitaip. O dabar visi šaukia, rėkia, draskosi ir net nežino, kas čia vyksta“, – aiškino politologas.
T.Janeliūnas: išeitis – siūlyti konkrečius sprendimus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas15min teigė, kad sunku nuspėti ministrų motyvus, gali būti, kad jie norėjo parodyti, jog yra kitokie, nei praėjusios Vyriausybės ministrai, kurie stengdavosi kuo ilgiau išbūti nepaisant įvairiausios kritikos.
„Čia toks grynai politinės elgsenos skirtumo demonstravimas. O, kita vertus, klausimas yra ne tiek ministrų atsakomybės, kiek konkretaus sprendimo įgyvendinimo. Jeigu ministrai gali pasiūlyti, kaip tą sprendimą įgyvendinti ir savotiškai ištaisyti klaidą, jeigu tokia buvo, čia turbūt yra svarbiau“, – pabrėžė pašnekovas.
T.Janeliūno teigimu, ministrų pasitraukimas savaime problemos neišspręstų ir krizė galėtų persimesti į Vyriausybės lygį: Vyriausybės stabilumą, naujų ministrų paiešką.
Rizikos, kad iš posto galėtų būti išversta net I.Šimonytė, politologas nemato.
Gali būti, anot jo, kad ministrai tam ir suskubo kalbėti apie savo atsakomybę, kad nereikėtų aiškintis pačiai I.Šimonytei.
Greičiausias būdas spręsti šią krizę, T.Janeliūno teigimu – siūlyti konkrečius sprendimus, parodyti, kad ministrai geba rasti ir įgyvendinti sprendimus.
„Reikės kelių dienų, ar savaitės, kai nurims ir politinė įtampa priėmus biudžetą. Sprendimą surasti tikrai įmanoma bet kuriuo atveju, reikia tiesiog, matyt, ramesnio požiūrio į tai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Paragino nebadyti pirštais
Tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ lapkritį, prieš įsigaliojant JAV sankcijoms, iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ priėmė avansą, todėl trąšos per Lietuvos teritoriją keliauja ir toliau, opozicijai aną savaitę atrišo rankas ne tik kalbėti apie užsienio politikos bankrotą, bet ir reikalauti ministrų atsakomybės.
Socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko įsitikinimu, atsakomybę turi prisiimti užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ir premjerė I.Šimonytė.
„Valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys įsitikinęs, kad verta svarstyti apie G.Landsbergio ir M.Skuodžio patraukimą.
Tačiau ketvirtadienį prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė paragino nebadyti pirštais į ministrus.
„Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją. Ne badytis pirštais, o žiūrėti, ką galime padaryti, kad ir sąjungininkai būtų patenkinti, ir mums patiems būtų mažiau nuostolių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A.Skaisgirytė, praneša naujienų agentūra BNS.
Pirmasis prakalbo E.Gentvilas
Apie žlungančią vertybinę Lietuvos užsienio politiką kalbėjo ne tik opozicija – būtent taip, viską, kas vyksta, dar trečiadienio vakarą išplatintame pranešime įvardijo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jo teigimu, taip griaunama tarptautinė Lietuvos reputacija ES ir JAV partnerių akyse.
„Tampa aišku, kad sprendimą apeiti sankcijas ar vėlinti jų įsigaliojimą priėmė keturių įmonių „aljansas“. Iniciatyva, be abejo, priklauso Baltarusijos koncernui „Belaruskalij“ (...) Valstybės valdomos įmonės sužlugdė Lietuvos valstybės pastangas ir siekius imtis sankcijų prieš neteisėtą režimą. Tautosakoje yra toks posakis „Uodega vizgina šunį“. Laukime premjerės I.Šimonytės ir susisiekimo ministro M.Skuodžio reakcijos. Ar leis ir toliau uodegoms vykdyti savo politiką, ar patrumpins uodegėles?“, – dar prieš ketvirtadienio audras Seime rašė jis.
Savaitgalį Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad ministrų pasitraukimas problemos neišspręs.
„Problemų sprendimai neturi sukelti naujų problemų. O tai, kas vyksta dabar, panašu būtent į tai. Į veiksmus, kurie ne sprendžia situaciją, o tik ją komplikuoja. Neklystančių nėra, o tie, kas šiandien sako, jog atsistatydinimai išspręs problemas, mano vertinimu, irgi klysta“, – feisbuke teigė parlamento pirmininkė.
„Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M.Skuodį delegavusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė praėjusią savaitę leido suprasti, jog frakcijoje nekeliamas ministrų atsakomybės klausimas: „Vyriausybės vykdoma politika pasitikime“.
G.Landsbergio atsistatydinimui nepritaria ir konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Man atrodo, kad nereikėtų. Paskubėjo… Gal nebeatlaiko įtampos, šiek tiek pasikarščiavo. Bet nebūtinai premjerė turi karščiuotis“, – 15min penktadienį sakė jis.
Buvęs partijos pirmininkas europarlamentaras Andrius Kubilius sekmadienį feisbuke Vyriausybės krizę pavadino pačių susikelta. Esą ji kyla ne dėl Vyriausybės sprendimų ar ne sprendimų, o tik dėl „Vyriausybės hipertrofuotos emocinės reakcijos į po gruodžio 8 d. pasigirdusią kritiką“.
„Ir griūtis būtų didesnė valstybės reputacijos krizė, nei iki šiol tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas“, – įsitikinęs jis.
Atsistatydinimo pareiškimai, A.Kubiliaus įsitikinimu, yra lengviausias kelias, ne visada demonstruojantis aukštą asmeninės atsakomybės suvokimo lygį.
„Mažai tikėtina, kad prezidentas šioje situacijoje elgsis atsakingai. Todėl visa atsakomybė tenka premjerei“, – sako jis.
