„Mūsų Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu. Sieksime, kad kiekvienas vaikas, nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Dokumente nurodoma, kad šiam tikslui įgyvendinti būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių.
Taip pat naujoji Vyriausybė žada pasiekti, kad:
- Ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas ir visiems prieinamas;
- Mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens;
- Sporto sistema didintų fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą.
Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susiesime su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms.
Rodikliai, pagal kuriuos Vyriausybė ketina vertinti savo darbų kokybę 2024 metais yra šie:
- Visi socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai nuo trejų metų lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
- MTEP finansavimui bus skiriama 1,5 proc. BVP, iš jų valstybės asignavimai – 0,75 proc. BVP (MTEP šiandien – 0,88 proc., iš jų 0,55 proc. – aukštojo mokslo ir valdžios sektorius).
- Bent 35 proc. bendrojo lavinimo absolventų turės profesinį išsilavinimą (šiuo metu – 24 proc.).
- Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą (šiuo metu – 65,1 proc. atitinka kvalifikacijos lygį ir tokia pat dalis – sritį).
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Vaiko pinigai tik tiems, kas vaikus veda į darželį?
Tam, kad pasiektų tokius rodiklius, naujoji Vyriausybė ketina visiems vaikams sudaryti sąlygas lankyti darželius.
„Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susiesime su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms“, – teigiama dokumente.
Taip pat ketinama sutarti, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtojams būtų būtinas aukštasis pedagoginis išsilavinimas.
Vyriausybė planuoja kartu su savivaldybėmis peržiūrėti mokyklų tinklą ir kurti „naujos kartos mokyklas – ugdymo pokyčių generatorius“.
„Supaprastinsime ir atnaujinsime mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą. Plėsime mobilias konsultantų komandas ir teiksime realią pagalbą mokykloms, kurioms sunkiau sekasi. Pradėsime nuo prasčiausiai įvertintų mokyklų ir jų sėkmingą pokytį paversime nuolatine programa, skirta spręsti silpniausių mokyklų ugdymo ir veiklos kokybės problemas“, – nurodoma dokumente.
Vietos Vyriausybės programoje radosi ir konservatorių rinkimų programoje minėtoms „Tūkstantmečio“ gimnazijoms.
„Šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą. Šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra (STEAM laboratorijos, neformalaus ugdymo sistema, universalus dizainas). Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas. Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais“, – rašoma programoje.
Šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą.
Ketinama peržiūrėti ir ugdymo programas, kurių pagrindas esą turėtų būti kalbinis, skaitinis, gamtamokslis, IT, finansinis, kultūrinis ir pilietinis raštingumas. Ypatingą dėmesį ketinama skirti skaitymo skatinimo ir matematikos programoms.
„Taip pat užtikrinsime, kad ugdymo programose būtų skirtas pakankamas dėmesys pilietiniam ugdymui, kultūros edukacijai, kūrybiškumo skatinimui, socialinėms–emocinėms kompetencijoms ir sveikatingumui, apimant psichikos sveikatą ir lytinį švietimą. Plėsime neformalaus ugdymo krepšelio aprėptį, kad 80 proc. vaikų lankytų bent vieną neformalaus ugdymo veiklą“, – teigiama programoje, o paskutinė nuostata aiškiai įtraukta Liberalų sąjūdžio pageidavimu.
Kalbant apie švietimo institucijas, Vyriausybė savo programoje specialų vaidmenį skiria Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA). Dėmesio programoje skirta lituanistinėms mokykloms užsienyje ir tautinių mažumų mokykloms Lietuvoje.
„Įvertinsime galimybes įdarbinti mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos dirbti tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje“, – žadama programoje.
Pedagogų algos ir jų rengimo „Ekselumo“ centrai
Mokytojams naujoji Vyriausybė žada „Pedagogo ateities paketą 2024“.
„Užtikrinsime stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Peržiūrėsime mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus. Svarbiausias kriterijus, lemiantis finansinį atlygį, bus tiesioginis darbas su vaikais“, – nurodoma programoje.
Taip pat kiekvienam mokytojui ketinama skirti tobulėjimo krepšelį kvalifikacijai kelti ir įgyti kompetencijas dėstyti antrą dalyką.
„Laikysimės nuostatos, kad bendrojo ugdymo pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis. Pamažu diegsime šį principą, finansiškai skatindami mokytojus, įgijusius magistro laipsnį, ir įvertindami amžiaus apribojimus“, – nurodoma dokumente.
Taip pat ketinama kurti pedagogų „Ekselumo“, paprastai tariant, rengimo, centrus, o mokyklų vadovams – organizuoti tarptautinio lygmens lyderystės mokymų programą.
„Mokyklų vadovų užmokestis atitiks šiai pozicijai tenkančią atsakomybę. Bus vykdomas vadovo karjeros planavimas – išankstinės konsultacijos dėl galimybės baigus kadenciją tęsti karjerą kitoje mokykloje ar švietimo įstaigoje. Suformuosime mokyklų vadovų rezervą“, – nurodo Vyriausybė.
Dokumente vietos skiriama skaitmeninėms technologijoms. Ketiname leisti mokykloms ir po pandemijos iki 25 proc. ugdymo proceso vykdyti nuotoliniu būdu.
„Išnaudosime nuotolinio mokymo(si) galimybes sprendžiant kokybiškų paslaugų trūkumą geografiškai nutolusiose ar dėl kitų priežasčių sunkumų patiriančiose vietovėse. Sutelkę geriausius mokytojus ir mokslininkus, investuosime į skaitmeninio turinio kūrimą ir sklaidą. Tai padės tiek Lietuvos mokykloms ir moksleiviams, tiek užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms naudotis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų nuotolinio ugdymo turiniu“, – teigia Vyriausybė.
Daugiau dėmesio ir pinigų mokslui
Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama ir mokslui bei jo finansavimui, žadamos „palankiausios sąlygos“ tyrėjams vykdyti mokslinę veiklą.
„Pagerinsime finansavimo sąlygas pasaulyje pripažintiems Lietuvos mokslo lyderiams ir tarptautinėms mokslininkų grupėms, jiems užtikrinsime ne trumpesnį kaip septynerių metų laikotarpio finansavimą. Stiprinsime paskatas studijuoti doktorantūroje“, – rašoma programoje.
Ketinama skirti dėmesio ir humanitariniams mokslams, o verslą skatinti remti ne tik tiesioginę naudą kuriančias mokslo sritis, bet ir tas, kurios svarbios valstybingumui užtikrinti, pažangios minties raidai palaikyti ir valstybės gerovei stiprinti.
Studijų sistemoje Vyriausybė kelia tikslą konkuruoti globaliai, o ne lokaliai.
„Sieksime, kad į aukštąsias mokyklas įstotų tik aukštojo mokslo studijoms tvirtai pasirengę ir motyvuoti moksleiviai. Suvienodinsime stojimo reikalavimus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Taip pat ketinama peržiūrėti stipendijų dydžius ir studijų paskolų mokėjimo tvarką, tačiau nemokamas aukštasis mokslas nežadamas.
Akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio
Pačių aukštųjų mokyklų finansavimą ketinama susieti su veiklos kokybės rodikliais: „Sieksime, kad iki 20 proc. studijoms skiriamų lėšų būtų tiesiogiai susieta su veiklos rezultatais.“
„Akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio“, – nurodo Vyriausybė.
Dėmesio programoje skiriama ir profesiniam ugdymui. Žadama atlikti aiškų, konkrečiais rodikliais pamatuojamą profesinių mokyklų vertinimą, atsisakyti perteklinio turto.
„Parengsime ilgalaikę strategiją, pagal kurią ilgainiui visi profesijos mokytojai turėtų aukštąjį išsilavinimą. Suprasdami, kad aukšto lygio profesijos mokytojo atlygis turi nesiskirti nuo aukšto lygio atitinkamos srities profesionalaus darbuotojo atlygio, sukursime ir įdiegsime profesijos mokytojų atrankos ir įdarbinimo profesijos mokytojais sistemą“, – rašoma dokumente.
