„Mano asmenine nuomone, šilumos ūkių nuoma turėtų būti nutraukta ir savivaldybės turi perimti šilumos ūkius, išskyrus naujai pačių investuotojų lėšomis statomus“, – trečiadienį lankydamasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pareiškė V.Mazuronis.
Kokiu būdu savivaldybės bus priverstos susigrąžinti dabar neretai privačioms bendrovėms nuomojamus šilumos ūkius, kol kas ministras nepatikslino. Pasak jo, kol kas apie tai bus diskutuojama.
„Rengiame energetinio efektyvumo didinimo programą, kitaip sakant, savivaldybių šilumos ūkių pertvarkymo programą, kurioje renovacija pastatų yra tik viena dalis, nes, jei renovuosime pastatus, bet nepertvarkysime viso šilumos ūkio, tai galutinės kainos nesumažinsime, prasidės problemos“, – aiškino ministras.
Šilumos ūkius savivaldybės turėtų perimti savo žinion dėl to, kad nuo šiol jos pačios bus atsakingos už daugiabučių namų renovacijos pagal naują modelį įgyvendinimą, kuris pradedamas jau dabar.
Šiuo metu 20 savivaldybių Aplinkos ministerijai jau yra atsiuntusios 600 renovuotinų namų sąrašą, kitos raginamos tai padaryti kuo skubiau.
Iš šio sąrašo ministerijos kuriama nauja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ketina atrinkti po 10–15 namų kiekvienoje savivaldybėje, kurie bus atnaujinami jau šiemet. Tam planuojama skirti apie pusę milijardo litų.
Ministro teigimu, gali būti taip, kad aktyviausiai renovacijos siekiančiose savivaldybėse bus renovuojama daugiau namų, nei tose, kurios programai prieštarauja.
Kainuos brangiau
V.Mazuronis pripažįsta, kad daugiabučių renovacija pagal naują modelį kainuos brangiau nei pagal tebegaliojantį senąjį modelį, kai dėl renovacijos turi apsispręsti patys namo gyventojai.
Taip atsitiks dėl to, kad renovacijos darbus, daugiabučius atnaujinant pagal naują modelį, ketinama drausti. Draudimas, anot ministro, būtinas tam, kad renovaciją atliksiančios statybų įmonės būtų įpareigotos darbus atlikti tinkamai ir iškart po darbų nenusišalintų nuo atsakomybės bankrutuojant.
Tai neabejotinai pakels kainą, bet suteiks garantija.
„Manau, kad neturime kitos išeities, kaip eiti draudiminiu keliu. Tai yra ruošti įstatymo pakeitimus, kad tie pastatai būtų rangovų draudžiami tam tikram laikui. Dar reikia pagalvoti, ar garantija turi būti suteikiama 5 ar 3 metams, bet tai reikia daryti“, – pažymėjo ministras.
Jis pripažino, kad pastatus draudžiant kils enovacijos kaina, kurią turės padengti gyventojai, tačiau, ministro nuomone, už saugumą reikia mokėti.
„Tai neabejotinai pakels kainą, bet tai suteiks garantija, kad tyčia ar netyčia bankrutavusi firma, pasilieka galimybę taisyti klaidas“, – aiškino V.Mazuronis.
Kirs per finansus
Naujai renovacijos programai, kaip ir senajai, turės pritarti dauguma daugiabučio gyventojų. Kad gyventojų nenoras atnaujinti būsto neužkirstų kelių programos vykdymui, bus imamasi finansinių sankcijų.
Jau skelbta, kad parengtos įstatymų pataisos, pagal kurias nepritariantys renovacijai asmenys praras kompensacijas už šildymą. Be to, ministras turi ir kitų minčių, kaip taikant ekonomines sankcijas priversti gyventojus ryžtis renovacijai.
„Jei pasirodys, kad kompensacijų nubraukimas veikia dar per mažai, nors aš nenoriu dabar dar gąsdinti, bet mes turime variantų kaip pakeisti ir kitus įstatymus, kad nerenovuoti namo gyventojui būtų ekonomiškai nenaudinga“, – atskleidė ministras.
Greitas efektas – apie 10–15 proc.
Aplinkos ministras V.Mazuronis sako, kad gyventojai, kurių namai bus renovuojami pagal naują modelį, iškart po atnaujinimo darbų turėtų mokėti už 10–15 proc. mažiau šilumos.
„Kai bus sudarytos sutartys su gyventojais, kuriose gyventojai išreikš sutikimą mokėti už 90 proc. šilumos kiekį, nepriklausomai nuo to, kad jų namui apšiltinti po renovacijos reikės 50 proc. šilumos (...) Šiandien mes planuojame, kad tai galėtų būti 10–15 proc., bet ne kainos, o šilumos kiekio, nes kainos mes negalime nustatyti“, – žadėjo ministras.
Aš žinau kas bus: kad bus antplūdis, kad eis visi, kas tik gali.
V.Mazuronis teigia, kad renovacijai pagal naują modelį bus atrenkami tie pastatai, kurių atnaujinimas greičiausiai atsipirktų.
„Mes renovuosime tuos namus, kurie mums, kaip valstybei, svarbiausi. (...) Užsiimsime tais, kurie iš esmės mažiausiai kelia problemų ir labiausiai atsiperka, spręsime valstybinius energetinių resursų sumažinimo ir ekonomikos atsigavimo klausimus“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Be to, ketinama griežtinti viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, kad daugiabučių namų renovacija užsiimtų ne mažiausią kainą pasiūliusios „garažinės“ įmonės, o patikimos ir kokybišką renovaciją sugebančios atlikti bendrovės.
„Aš žinau kas bus: kad bus antplūdis, kad eis visi, kas tik gali. Tačiau renovacijos apimtys ir sąmata bus derinama su namo gyventojais ir turės atsipirkti“, – pareiškė V.Mazuronis.
