Apie tai vyko diskusija laidoje „Dėmesio centre“ su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininku Audriumi Čiupliu.
– Pone Mazuroni, Latvijoje vyriausybė krito dėl krizinio taupymo metu padarytų abejotinų sprendimų. O Lietuvoje panašių dalykų neprivelta?
– Na, pirmiausia negalėčiau tiksliai įvardinti, dėl ko trečiadienį krito Latvijos vyriausybė. Mano nuomone, iš tos informacijos, kurią turime, nežinia, ar premjeras buvo atsakingas už tuos dalykus. Bet galbūt ten kita atmosfera. Kol kas, manau, turime palaukti išvadų ir sužinoti aiškų atsakymą, kas ten įvyko ir kodėl: ar buvo padaryta klaidų projektuojant, ar statant, ar prižiūrint. Kai bus gauti visi atsakymai, tuomet reikėtų ir Lietuvoje žiūrėti, ar neturime panašių grėsmių.
Iš esmės visus prekybos centrus mes tikriname reguliariai kartą per metus, ar kartą per porą metų. Mažiausių centrų, iki 100 kvadratinių metrų, netikriname.
– Pone Čiuply, Jūs esate įpareigoti patikrinti visus prekybos centrus, viešų susirinkimų vietas. Tai padaryti per vieną savaitę jus įpareigojo vidaus reikalų ministras. Tikrinat?
– Patikslinsiu, kad ne visus prekybos centrus, o tik didžiuosius. Tai yra tuos, kurių bendras plotas viršija 2 tūkst. kvadratinių metrų. Iš esmės visus prekybos centrus mes tikriname reguliariai kartą per metus, ar kartą per porą metų. Mažiausių centrų, iki 100 kvadratinių metrų, netikriname.
– Tai dabar, suprantu, be to reguliaraus darbo tikrinate ir papildomai?
– Taip. Tai taip vadinamas operatyvinis patikrinimas.
– Kiek jau patikrinote?
– Iki šiol jau patikrinti 402 statiniai.
– Kaip vyksta tikrinimas? Ką darote?
– Turint omenyje, kokiame kontekste buvo duotas pavedimas, tikrinimų tikslas – dar kartą pasižiūrėti, ar yra sužymėti evakuacijos keliai, ar jie neužtverti, ar yra visi ženklai. Taip pat ar yra visos privalomos aktyviosios gaisro sistemos, signalizacijos, pavojaus signalai ir panašiai.
– Ar daug radote pažeidimų?
– Iš tų 402 patikrintų pastatų 350 buvo be pažeidimų. Kituose pažeidimai, kaip jau minėjau, susiję su evakuacijos keliais, signalizacija, personalo apmokymu.
Iš tų 402 patikrintų pastatų 350 buvo be pažeidimų. Kituose pažeidimai, kaip jau minėjau, susiję su evakuacijos keliais, signalizacija, personalo apmokymu.
– Na, patikrinate prekybos centrus, bet, akivaizdu, kad tai yra vidaus reikalų ministro sugalvota viešųjų ryšių akcija. Juk tuomet reikia tikrinti ir mokyklas, darželius, poliklinikas, ligonines, sporto klubus, naktinius klubus ir t. t. Visose šiose erdvėse taip susirenka dešimtys ar šimtai žmonių vienu metu. Tai šiuo atveju turbūt reikėtų kalbėti ne apie parodomąją ministro akciją, o apie totalinį pastatų tikrinimą. Gal tai kažką duotų, pone Čiuply?
– Nemanau, kad turi būti kažkoks totalinis patikrinimas. Kaip ir minėjau, visi pastatai yra reguliariai tikrinami. Bet mūsų darbo tvarkoje yra numatyta, kad kartais galime atlikti ir operatyvius tikrinimus – kažkurioje konkrečioje srityje, jeigu matome tam būtinybę.
– Ministre, jums Jūsų kolegos Barakausko sprendimas neatrodo absurdiškas?
– Man atrodo, kad tas sprendimas buvo pagrįstas emocijomis.
– Bet tos emocijos kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus?
– Na, žinoma, kuo daugiau patikrins, tuo geriau. Nieko blogo čia nėra. Bet manau, kad ministras vadovavosi emocijomis.
– Sutinkate, kad iš esmės ministras gaisrininkus išsiuntė per savaitę žiemą parnešti žibučių?
– Pasikartosiu, kad tai, mano nuomone, yra emocijomis grįstas sprendimas. Manau, bus daug darbo, kuris atneš mažai realios naudos. Be to, tokiu atveju reikėtų, kaip ir minėjote, tikrinti ir mokyklas, darželius, universitetus, ligonines ir daugybę kitų pastatų. Viską patikrinti neturime net fizinių pajėgų. Sutinku su ponu Čiupliu, kad į tai reikia žiūrėti sistemiškai. Šiandien, pagal įstatymus, už patalpų eksploatavimą atsakingi arba savininkai, arba nuomininkai. Jų priežiūrą tikrina priešgaisrinės apsaugos departamentas, savivaldybės. Šiuo metu ir rūpinamės, tikriname, ar esanti sistema užtikrina, kad savininkas ar nuomininkas peržiūrėtų savo pastatus. Ar nereikia, švelniai tariant, padidinti ekonominių priemonių drausminant savininkus.
Reikėtų tikrinti ir mokyklas, darželius, universitetus, ligonines ir daugybę kitų pastatų. Viską patikrinti neturime net fizinių pajėgų.
– Ministre, Jūs pakeitėte ypatingai svarbių statinių sąrašą. Jis smarkiai sumažino tokių statinių kiekį. Kitaip tariant, Jūs patvirtinote tvarką, pagal kurią statant gana sudėtingus pastatus nebereikia statybos priežiūros specialisto, nereikia atestuotų projektuotojų. Jūs tai motyvuojate biurokratijos mažinimu, bet tai skamba ir kaip saugumo mažinimu. Sutinkate?
– Ir techninė priežiūra yra reikalinga, ir statybų vadovas reikalingas. Tik tiek, kad dabar, jeigu pastatas yra statomas ūkiniais tikslais (asmeniniam naudojimui), darbų prižiūrėtoją gali samdytis pati statančioji įmonė. Mes kaip tik griežtiname tiek statybų vadovų, tiek prižiūrėtojų klausimus. Visiems ypatingos svarbos pastatams yra būtini statybų prižiūrėtojai, atestuoti projektuotojai. O ypatinga svarba suteikiama pastatui, kuris talpina daugiau kaip 100 žmonių. Mes taip pat planuojame griežtesnį tikrinimą sieti ir su statinio kvadratūra.
– Pone Mazuroni, jeigu Jūsų pasiūlymai yra tokie geri, kodėl jiems nepritaria nei statybininkų asociacija, nei projektuotojų asociacija?
– Jeigu kažką kažkur mažini, kažkas kažko netenka – vieni pinigų, kiti darbuotojų, užsakymų ir pan. Todėl ir kyla nepritarimas.
– O Jūs nebijote rizikos, kad kai kuruos sudėtingus pastatus projektuos ne aukščiausią kvalifikaciją turintys asmenys?
– Na, prieš keliolika metų sugriuvo ledo rūmai, nors juos projektavo patys geriausi specialistai. Niekas nėra užtikrintas ir garantuotas, kad negali atsitikti klaidų ar broko.
– Ministre, Jūsų ateities idėja yra tokia, kad visi, kas turi projektuotojo diplomą, gali projektuoti beveik viską?
Manau, kad privalomą draudimą reikėtų įvesti visiems statiniams. Juk kai mes nusiperkame automobilį, prieš jį naudodami turime apdrausti. Taip ir statybininkas prieš pradėdamas statyti bet kokį objektą turėtų jį apdrausti garantiniam laikotarpiui.
– Ne, ne visi. Turi būti architektu arba konstruktoriumi, turi turėti aukštojo mokslo diplomą, papildomas kvalifikacijas. Neypatingos svarbos statinius galės projektuoti turintys tiesiog projektuotojo diplomą, ypatingiems pastatams reikalinga papildoma kvalifikacija, atestatas. Iki šiol buvo taip, kad praktiškai visi statiniai, išskyrus gyvenamuosius namus (ir tik jei jie be lifto) buvo priskiriami ypatingos svarbos pastatams. Žinoma, reikia prižiūrėti visus statinius, todėl planuojame įvesti privalomą statinių draudimą.
– Kada toks draudimas galėtų atsirasti Lietuvoje?
– Ruošiam. Kai tik parengsime įstatymus. Bet tuo pačiu mes trumpinsime statinių garantinį laiką, nes natūralu, kad kuo brangesnis draudimas, tuo labiau augs kainos. Draudimas užtikrintų klientų saugumą, kad pastato statytojams staiga dingus, o taip nutinka dažnai, bet kokie nuostoliai galėtų būti kompensuoti iš draudimo.
– Galite trumpai paaiškinti, kokiu principu veiktų privalomasis statinių draudimas ir kam jis būtų taikomas?
– Manau, kad privalomą draudimą reikėtų įvesti visiems statiniams. Juk kai mes nusiperkame automobilį, prieš jį naudodami turime apdrausti. Taip ir statybininkas prieš pradėdamas statyti bet kokį objektą turėtų jį apdrausti garantiniam laikotarpiui. Sakykim dviem ar trim metams, čia dar diskusijų klausimas. Tuo atveju, jeigu pastačius pastatą statybų įmonė bankrutuoja, draudimo pinigai lieka. Juos galima naudoti ar naujų specialistų samdymui, taisymui ir pan. Kita vertus, tokiu draudimu užsiimančios bendrovės bus geriausias darbų prižiūrėtojas. Jiems juk svarbu žinoti, kur investavo privačius pinigus ir kad jų nepraras.