Pokyčių Lietuvos politikoje žadėjęs A.Valinskas vis dėlto neketina atsisakyti mūsų politikų pomėgio į kai kurias privilegijas ir asmeniniu pavyzdžiu įrodė, kad valdžia keičiasi, tačiau jos įpročiai – ne. Iš Šiaulių į Vilnių A.Valinskas sugebėjo atlėkti per 1 valandą 37 minutes, nors paprastas vairuotojas, vadovaudamasis visomis Kelių eismo taisyklėmis ir neviršydamas greičio, tokį atstumą būtų važiavęs beveik tris valandas.
Greitis – 132 km/val.
Paprastas vairuotojas, vadovaudamasis visomis Kelių eismo taisyklėmis ir neviršydamas greičio, tokį atstumą būtų važiavęs beveik tris valandas.Trečiadienį naujasis Seimo pirmininkas lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Popiet susitiko su žurnalistais ir apie 14.40 val. pasuko Vilniaus link. Atstumas nuo Šiaulių iki Vilniaus yra 219 kilometrų. Net ir visą laiką važiuodamas magistrale, kurioje didžiausias leistinas greitis šiuo metu yra 110 km/val., nekirsdamas jokių miestų, nesustodamas prie šviesoforų ir nepakliūdamas į spūstis, kelyje A.Valinskas turėtų užtrukti bent jau dvi valandas. Tuo labiau reikia turėti omenyje, kad keliai šiomis dienomis yra slidūs.
Tačiau A.Valinskas sugebėjo įrodyti, kad viskas įmanoma – Vilniuje jis buvo jau 16.20 val. – praėjus vos 1 valandai ir 37 minutėms nuo išvažiavimo iš Šiaulių ir jau 16.30 val. savo kabinete susitiko su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu. Taigi, 15min.lt skaičiavimais, keliu jis vidutiniškai lėkė 132 km/val. greičiu. Turint omenyje, kad pakeliui į Seimą jam teko važiuoti ir per Vilnių, išvažiuoti iš Šiaulių, kirsti įvairius kelius, galima spėti, jog kartais A.Valinską vežanti mašina galėjo lėkti didžiuliu greičiu.
„Nemačiau, kokiu greičiu veža“
Pats A.Valinskas teigė nematęs, kokiu greičiu važiavo jų automobilis. „Atvirai šnekant, net nepažiūrėjau, kokiu greičiu važiavome, – 15min.lt sakė A.Valinskas. – Pats nevairavau. Tai yra apsaugos vyrų darbas, o jie tai daro profesionaliai. Žinoma, jei kaip privatus asmuo būčiau važiavęs su švyturėliais, būčiau pažeidėjas.“
Aukščiausius šalies pareigūnus vežiojančio bei saugančio Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktoriaus pavaduotojas Rymantas Mockevičius teigė, kad jų pareigūnai, jeigu reikia, gali viršyti greitį: „Poreikį lemia daug kas: ir saugumas, ir būtinumas laiku atvykti į reikiamą vietą. Jeigu jūs dar kartą sakysite, kad mes nesaugiai važiuojame, aš vėl pasakysiu: viską lemia vairuotojo profesionalumas! Nėra taip, kad ant kelio ledas, o mūsų vairuotojai laiko 140–150 km/val. greitį, o kitos mašinos vaikomos į šalikeles. Tuo labiau kad autostradoje važiuoti pagal Kelių eismo taisykles ne visada išeina. Jei greitkeliu važiuotume 90 km/val. greičiu – įsivaizduojate, kokios spūstys už kortežo susidarytų? Žodžiu, mūsų vairuotojai atsižvelgia į daugelį veiksnių ir pasirenka optimalų važiavimą, kad visiems būtų gerai.“
Atvirai šnekant, net nepažiūrėjau, kokiu greičiu važiavome. Pats nevairavau, – teisinosi A.Valinskas.Eismo priežiūrą kuruojantis Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis taip pat nemato nieko blogo, kad valdžios žmonės vežiojami didžiuliu greičiu: „Jei kiti vairuotojai žino savo pareigas, kaip reikia elgtis matant su švyturėliais ir specialiais garso signalais važiuojantį automobilį, jokių problemų nekyla. Problemų ar įtampa atsiranda tik tada, kai vieni ar kiti nežino savo teisių bei pareigų. Supraskime, kad valstybės vadovai ir apsaugos tikslais, ir dienotvarkės tikslais turi tam tikras geresnes teises, kurios numatytos ir įstatyme, ir Kelių eismo taisyklėse. Visi mes esame paprasti žmonės. Kiekvienas iš 3,5 milijono Lietuvos piliečių gali tapti ir prezidentu, ir Seimo pirmininku. Tam tikra privilegija ne Valinskui ar Adamkui suteikta, o pareigybei.“
Rekomendavo nesinaudoti privilegijomis
Lietuvoje jau buvo kilęs ne vienas skandalas dėl aukštų šalies pareigūnų piktnaudžiavimo privilegijomis keliuose. Plačiai nuskambėjo ir buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano pasivažinėjimas automobiliu, kai žurnalistai užfiksavo jį skriejantį keliu apie 170 km/val. greičiu.
Tada V.Muntianas sakė skubėjęs pas žmoną ir kratėsi atsakomybės – tikino, kad jį vežiojantys Vadovybės apsaugos departamento vairuotojai patys pasirenka greitį. Tuometinis Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas tada teigė, jog mūsų šalies vadovai, palyginti su kitų šalių politikais, linkę piktnaudžiauti privilegijomis, ir tvirtino, kad šalies vadovai savo elgesiu turėtų rodyti pavyzdį kitiems.
Savo ruožtu Teisės projektų ir tyrimų centro specialistai dar 2004 metais analizuodami su švyturėliais važiavusio Seimo nario Viktoro Uspaskicho elgesį konstatavo, kad daugelio demokratinių valstybių politikų etikos statutai draudžia politikams naudotis privilegijomis, išskyrus tuomet, kai priimamai garbingi užsienio svečiai. Kitais atvejais jiems rekomenduojama laikytis visiems piliečiams privalomų eismo taisyklių.
