Kalbėdamas apie dabartinę krizę Vyriausybėje, susijusią su JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ kroviniais, tebekeliaujančiais per Lietuvą, A.Veryga teigė, kad tai mūsų užsienio politikos fiasko.
„Kai tu labai garsiai šneki – visur, visais įmanomais kanalais, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos Komisijoje, Europos Parlamente – apie sankcijas, tos įmonės, kurios krauna trąšas, jas transportuoja, sako: vežėm ir vešim.
Kai pasako, kad tris mėnesius derinome su ministerijomis, kurios viską žinojo, o ministrai atsistoję pasako, kad mes nieko nežinojome, tai kas tai yra?
Čia toks atvejis, kaip Arūnui Dulkiui atleidus savo patarėją, nebeišdegs. Tą sako visi apžvalgininkai“, – interviu laidai „15/15“ kalbėjo Aurelijus Veryga.
Palikti „valstiečių“ nesirengia
– Savaitgalį Marijampolėje vyks jūsų partijos suvažiavimas. Jame pagrindinis veiksmas – partijos pirmininku išrinkto R.Karbauskio patvirtinimas. Visgi partija, panašu, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Apie tai kalba nemažai ekspertų. Saulius Skvernelis pasitraukė su savo komanda, A.Širinskienė netikėtai paliko jūsų partijos frakcijos gretas. Kaip jūs vertinate situaciją partijoje?
– S.Skvernelis nebuvo partijoje. Jis negalėjo iš jos pasitraukti. Taip, jis pasitraukė iš frakcijos.
Aš jau esu ne sykį sakęs, kad kiekvienas praradimas, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis jis įvyksta, nėra, žinoma, pliusas.
Bet ką padarysi, jeigu žmonės neplanavo savo ateities sieti su partija. Didžioji dalis tų pasitraukusiųjų ir nebuvo įstoję. Tiesa, buvo žmonių, kurie buvo ilgamečiai nariai, kaip Rima Baškienė, pavyzdžiui.
Kiekvieno žmogaus gaila. Ypač tų, kurie turi patyrimą. Bet žmonės yra suaugę, jie yra laisvi apsispręsti. Tokį sprendimą priėmė.
Man tie argumentai tiek anksčiau pasitraukusių dalies žmonių, ypač Rimos, dabar – Agnės, gal aš esu subjektyvus, atrodo labai emociniai. Jie daugiau kažkokiomis emocijomis, santykiais su žmonėmis grįsti, kažkokiais nesusikalbėjimais.
O politika, deja, yra toks veiklos laukas, kur ir kritikos, ir kažkokių nesutarimų būna, yra ir bus.
Naivu yra tikėtis, kad nuėjus kažkur kitur žmonės tave tiesiog tik mylės, džiaugsis viskuo, ką tu darai, neturės tau niekada jokių pastabų. Tai yra tiesiog utopija.
– Konkrečiai jeigu kalbėtume apie tas buvusias jūsų partijos koleges, jos kalbėjo apie, sakyčiau, mobingo dalykus ir ne pirmus metus vykstančius tiek frakcijoje Seime, tiek apskritai partijoje.
Ne vienas jūsų partijos kolega – ar buvęs, ar gal ir esamas neoficialiai bent jau yra minėjęs autokratišką lyderio R.Karbauskio charakterį, būdą ir panašiai.
– Labai įdomu, kad būtent ta autokratija, sakykime, ar toks nedemokratiškas veikimo būdas yra siejamas kažkodėl su mumis.
Aš tik priminsiu, kad tie, kurie dažniausiai mums tas etiketes klijuodavo, žmones iš partijos mėtydavo dėl like'o uždėto feisbuke ne vietoje, dėl kažkokio pritarimo oponentams ir panašių dalykų.
Aš, aišku, nesu buvęs kitose frakcijose, bet kai pasižiūriu į balsavimus, tarkime, Seimo salėje, – taigi mes, Seimo nariai, juk pabendraujame ir su savo oponentais, aš ten jokios demokratijos nematau. Aš matau, kad ten, atvirkščiai, yra rankos išsukinėjamos.
Mūsų gi atveju, aš manau, kad mes neretai netgi per daug laiko praleidžiame tokioms diskusijoms, kurios šiaip nėra blogai, bet dažnu atveju įvelia žmones į visokius labai sudėtingus emocinius pasvarstymus.
Ir kur jau kur, o pas mus frakcijoje reikėtų ateiti tiesiog pamatyti, kiek ten tų diskusijų būna, kiek ginčų įvairiausių.
– O tai kodėl išeina nariai ir būtent šiuos motyvus mini?
– Aš nežinau. Aš už juos negaliu pasakyti ir man tie motyvai yra nesuprantami. Bet aš nesu tie žmonės. Mes visi gi labai skirtingai į viską reaguojame.
– Ar pats jūs neketinate palikti partijos ar frakcijos?
– Ne, tikrai neketinu. Ne sykį esu sakęs, kad turiu savo supratimą apie tai, ką reiškia būti komandoje.