Anot jo, toks įtarimas kyla susipažinus su „Verslo žinių“ paskelbta informacija, kad šie du vaistinių tinklai 2010-aisiais atskyrė vaistinių reklamos ir rinkodaros departamentus ir įregistravo juos kaip atskiras bendroves. R.Karbauskio teigimu, leidinio paskelbta informacija leidžia pagrįstai abejoti, ar šias įmones įsteigti nebuvo nutarta tik tam, kad būtų galima nuslėpti didmenininkų suteiktas vaistų nuolaidas.
Kokius nesąžiningus susitarimus galėjo sudaryti įmonės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai nepaaiškino.
„Įtarimus sustiprina rinkodara užsiimančių dukterinių įmonių pelningumas. UAB „EVRC“, kuris atlieka „Eurovaistinė“ satelito funkcijas, pelningumas dešimt kartų viršija pačios „Eurovaistinės“ pelningumą“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Kokius nesąžiningus susitarimus galėjo sudaryti įmonės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai nepaaiškino.
Tačiau jie teigia, kad galima įtarti, jog „lentynos mokestį“ sumokantys didmenininkai vaistų gamintojai ir platintojai, siekiantys, kad jų produkcija būtų prekiaujama tinkluose „Eurovaistinė“ ir „Camelia“ vaistinėse, paskui nesumažina vaistų kainos galutiniam vartotojui.
„Kaip žinia, „lentynos mokesčio“ taikymas riboja konkurenciją vaistų rinkoje. Į vaistinių tinklus patenka tik susimokėjusių gamintojų ir platintojų vaistai. Be to, toks mokestis gali sukurti prielaidas vaistinių tinkluose platinti brangesnius vaistus. Europos Komisija yra atkreipusi dėmesį, kad taikant „lentynos mokestį“ rinkoje gali sumažėti platintojų konkurencija. Tikėtina, kad dėl išankstinio prieigos mokesčio tiekėjai gali padidinti vieneto kainą, kad padengtų su tuo mokesčiu susijusias išlaidas“, – teigė R.Karbauskis.
Anot jo, „Verslo žinių“ publikacijoje paskelbta informacija „įgalina prielaidą“, kad vaistinių tinklai, pasinaudodami dukterinėmis įmonėmis „EVRC“ ir „Reklamos sklaida“, gali slėpti jiems suteiktas didmenininkų nuolaidas ir taip užsitikrinti didesnį pelną.
Kita vertus, R.Karbauskis pripažino, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas šiuo metu prekyboje vaistais netaikomas, todėl „valstiečiai“ ketina kurti darbo grupę ir kurti Farmacijos įstatymo pataisas.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltinti vaistinių tinklų nesąžiningais susitarimais skubėti nenori.
Anot jo, ar būta kokių nors pažeidimų nustatant „lentynų mokesčius“, turi aiškintis ne politikai, o Konkurencijos taryba.
„Aš manau, kad mes kol kas kalbame labiau apie prielaidas, kurias turi išsiaiškinti Konkurencijos taryba. Jei tokios schemos iš tikrųjų egzistuoja, tai valstybė privalo imtis priemonių, kad tos galimybės būtų pašalintos“, – teigė A.Veryga.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikino, kad kol kas atrodo, jog „Eurovaistinės“ ir „Camelia“ tinklai „lentynos mokestį“ rinko ne į savo sąskaitas, o į dukterines įmones.
Vaistinės: „lentynos mokesčio“ nėra
Ingrida Damulienė, UAB „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė reaguodama į „valstiečių“ kaltinimus teigia, kad jokiose su „Eurovaistine“ susijusiose įmonėse jokių mokesčių, susijusių su prekių patekimu į asortimentą nėra.
„Tiek „Eurovaistinė“, tiek kitos įmonės veikia vadovaudamosi įstatymais, yra audituojamos nepriklausomų audito bendrovių, todėl nepritariame viešai išreikštai nuomonei, kad savo veiksmais ribojame konkurenciją. Vis dėlto, jeigu Konkurencijos taryba matytų pagrindą imtis tirti mūsų veiklą, esame pasiruošę visapusiškai bendradarbiauti ir operatyviai suteiksime visą prašomą informaciją, kad visuomenei kuo greičiau būtų patiekti atsakymai“, – teigia I.Damulienė.
„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė nurodo, kad vaistinės asortimentas didėja kasmet.
„2013 m. asortimentas padidėjo 95 vaistais, 2014 m. – 82, o 2015 m. – 106 . Aštuoni iš dešimties jų yra generiniai vaistai. Todėl jokiu būdu negalima teigti, kad į mūsų vaistines sunkiai patenka nauji produktai, ypač generiniai vaistai. Be to primename, kad pagal įstatymus, vaistinė privalo užtikrinti pacientui bet kokio jo pageidaujamo Lietuvoje užregistruoto vaisto prieinamumą. Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5342 vaistai iš jų 98 proc. mes galime pateikti savo klientams. Likusiųjų 2 proc. registruotų vaistų tiesiog nėra Lietuvos rinkoje“, – teigia I.Damulienė.
„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė viliasi, kad valdžios atstovai atsižvelgs į pagrindinę Konkurencijos tarybos 2016 m. pabaigoje paskelbtą išvadą dėl paprastesnės vaistų patekimo į rinką galimybės. Šiuo metu į sąrašą gali patekti tik vaistai, kurie pigesni už jau esančius rinkoje ne mažiau nei 50 proc.
„Camelia“:
Įmonės „Nemuno vaistinė“, valdančios vaistinių tinklą „Camelia“, generalinė direktorė Aušra Budrikienė taip pat tikina pasiruošusi bendradarbiauti su Konkurencijos taryba, jei ši nutars pradėti tyrimą.
„Griežtai laikomės teisės aktais Lietuvoje nustatyto veiklos reglamentavimo ir nuolat bendradarbiaujame su kontroliuojančiomis institucijomis. Jeigu bus pradėtas tyrimas, ar pasirinkta veiklos forma atitinka teisinį reglamentavimą, kuo skubiau surinksime visą tyrėjus dominančią informaciją ir sieksime gauti oficialų patvirtinimą, jog nepažeidžiame jokių Konkurencijos įstatymo nuostatų“, – teigė A.Budrikienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad „lentynos mokesčio“ vaistinės nerenka.
„Galiu užtikrintai pasakyti, jog mūsų vaistinių tinklas netaiko jokių „lentynos“ mokesčių, taip pat nedalyvauja jokiuose kituose konkurenciją ribojančiuose susitarimuose“, – teigia „Nemuno vaistinės“ vadovė.
Pasak jos, „Nemuno vaistinės“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Reklamos sklaida“ teikia rinkodaros ir kitas paslaugas „Camelia“ vaistinių tinklui. Įmonėje dirba tiek rinkodaros, tiek farmacijos sričių specialistai, kadangi rinkodara vaistinių sektoriuje reikalauja specifinių žinių.
„Šis veiklos modelis mūsų įmonių grupei padeda ne tik užtikrinti aukštą teikiamų rinkodaros paslaugų kokybę, bet ir mažinti veiklos sąnaudas ir sutaupyta nauda pasidalinant su pirkėjais. Tai rodo ir nepriklausomi tyrimų duomenys“, – teigia A.Budrikienė.
„Verslo žinios“ praėjusią savaitę pranešė, kad dvi didžiausius vaistinių tinklus valdančios bendrovės „EVRC“ ir „Reklamos sklaida“ iš reklamos uždirba keliskart didesnius pelnus nei tradicinės agentūros.
Tiek farmacijos ir reklamos rinkų dalyviai, tiek šių veiklų kontrolieriai pavadinimą šiam verslo modeliui pasiskolino iš mažmeninės prekybos – „lentynos mokestis“, kurį susimoka vaistų gamintojai ar platintojai, kad jų produkcija būtų prekiaujama tinkle.
Įmonės EVRC ir „Reklamos sklaida“, įsteigtos 2010 metais, kai dvi didžiausius vaistinių tinklus „Eurovaistinė“ ir „Camelia“ valdančios konkurentės viena po kitos įvykdė struktūrines pertvarkąs – atskyrė vaistinių reklamos ir rinkodaros departamentus ir įregistravo juos kaip atskiras bendroves.
2015 metais EVRC pardavimų pajamos siekė 20,9 mln. eurų, o „Reklamos sklaidos“ – 14 mln. eurų. Bendrovė lenkia visas didžiąsias rinkodaros ir komunikacijos įmones, nors šios planuoja, kuria reklamą net ir stambiausiems reklamos užsakovams Lietuvoje.
