Antradienį I.Šimonytė Seimui pateikė Vyriausybės programą. Toliau ją svarsto Seimo frakcijos ir komitetai.
„Valstiečiai“ paskirtąją premjerę pasikvietė į frakcijos posėdį ir teiravosi, kodėl Vyriausybės programoje neatspindėtas COVID-19 valdymo planas ir tam skirtas atskiras dokumentas. „Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė paprašė I.Šimonytės įvardyti nors penkis konkrečius veiksmus, kurie padėtų kovoti su pandemija.
Paskirtoji premjerė teigė, kad COVID-19 valdymo planas yra taktinio lygmens dokumentas, esą dėl to nederėtų jo dėstyti Seimo nutarimu.
Į konkretumus dėl COVID-19 valdymo ji nesileido, tačiau pabrėžė, jog karantino sąlygos turi būti griežtesnės, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) susidorotų su darbu, o gydymo įstaigos – su pacientų srautais.
Sieks visuomenę „išlaisvinti iš kalėjimo“
„Vienintelė išeities strategija iš šitos situacijos yra vakcinavimas. Klausimas, kaip mes iki vakcinavimo iš viso išlaikysim savo gyvenimo būdą kuo mažiau apribotą. Dabar mes negalime jo išlaikyti neapriboto, ir tai reiškia, kad apribojimų reikia ir jų veikiausiai reikia griežtesnių“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Iki ko reikia? Iki tol, kol NVSC vėl galės dirbti su naujai atsirandančiais atvejais taip, kaip dirbo iki tada, kol nulūžo. Tai yra galės atsekti, kur yra židiniai, kokie židiniai ir kaip su tais židiniais tvarkytis lokaliomis priemonėmis“, – tęsė ji.
„O per tą visą laiką svarbiausia apsaugoti sveikatos sistemą. Puikiai žinote, kad sveikatos sistemoje nelabai yra rezervo, iš ko galima didinti COVID-19 lovų skaičių. Žmonės jau dabar negauna kitos pagalbos, mūsų mirtingumas yra didelis“, – vardijo paskirtoji premjerė.
Kad kuo didesnę dalį visuomenės galėtume paskiepyti ir iš šito kalėjimo išlaisvinti.
Ji teigė, kad pirmiausia dabar reikia sureguliuoti procesus NVSC, pasirūpinti sveikatos apsaugos sistema bei paruošti vakcinacijos planą.
„Kad kuo didesnę dalį visuomenės galėtume paskiepyti ir iš šito kalėjimo išlaisvinti“, – pridūrė I.Šimonytė.
„Nepuošia Vilniaus tie griaučiai“
Keli iš Seimo „valstiečio“ Giedriaus Surplio klausimų buvo, ar I.Šimonytė pagaliau pastatys nacionalinį stadioną, taip pat – kas taps Vyriausybės kancleriu.
Vyriausybės kanclerio pavardę paskirtoji premjerė pažadėjo įvardyti šios savaitės pabaigoje, bet pažado dėl nacionalinio stadiono nedavė.
„Negaliu sakyti, kad pastatysiu nacionalinį stadioną, nes čia tokių stačiusių buvo 20 metų. Nepuošia tie griaučiai Vilniaus ant kalno ir būtų gerai, kad jų ten neliktų, bet ne bet kokia kaina. Pirkimo skaidrumas, sąžiningi įsipareigojimai čia yra kertinis dalykas“, – komentavo I.Šimonytė.
Ji apgailestavo, kad 2007 metais nacionalinio stadiono projekto sąmata sudarė apie 400 mln. litų, bet kažkas esą nusprendė šias lėšas skirti kitiems dalykams.
„Po 13 metų mes esame toje pačioje situacijoje, tik vienintelis skirtumas tas, kad kainos beveik tokios pačios tik eurais. Tai čia yra bėda. Projektą labai rimtai, įvairiais požiūriais reikia įvertinti“, – sakė I.Šimonytė.
Pažadai profsąjungoms – tik pamatuoti
Klausimą posėdžio metu uždavė ir LVŽS narys Tomas Tomilinas.
„Mane šiek tiek neramina susitarimas dėl bazinių viešųjų paslaugų. Natūraliai, kai kuriasi dešinioji Vyriausybė, puikiai supranti, kad tam tikras pavojus viešosioms paslaugoms, jų prieinamumui ir plėtrai iškyla. Tai kaip atrodys tas susitarimas, kas turės susitarti?“ – teiravosi jis, taip pat klausė, ar derybos su profesinėmis sąjungomis dėl garantijų darbuotojams galėtų vykti „prieš biudžetinį procesą pavasario mėnesį“.
„Geras klausimas“, – pastebėjo premjerė ir atsakė teigiamai.
„Aš manau, kad galėtų vykti tai, kaip jūs sakote, bet tada, kai valstybė turi optimalią struktūrą. Tada derybos dėl kolektyvinės sutarties yra labai nesudėtingas dalykas. Tu turi tam tikrus fundamentalius ekonomikos parametrus, darbo užmokesčio augimą privačiame sektoriuje, infliaciją, ir gali nesunkiai susitarti dėl to, kaip yra indeksuojamos viešojo sektoriaus algos“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tiesa, ji pažymėjo, jog valstybė turi labai daug įsipareigojimų dėl viešojo sektoriaus.
„Visiems viską žadam, bet neturim įsipareigojimo tai finansuoti. Čia yra pagrindinė problema“, – teigė politikė.
Ji atkreipė dėmesį ir į „valstiečio“, kadenciją baigiančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos veiksmus, kai šis esą kitų metų biudžete nenumatė medikų algų augimo.
Mums reikėtų tokių dalykų vengti, ir visiškai nesvarbu, kuri Vyriausybė čia ateina ar nueina.
„Neturi būti taip, kaip dabar, kada ministras A.Veryga sudarė kolektyvinę sutartį su sveikatos sistemos darbuotojais, o į biudžetą įkelti tai, kas numatyta kolektyvinėje sutartyje, pamiršo. Mums reikėtų tokių dalykų vengti, ir visiškai nesvarbu, kuri Vyriausybė čia ateina ar nueina“, – tikino I.Šimonytė.
Dovana – marškinėliai su K.Griniaus atvaizdu
Klausimų ir atsakymų serija su I.Šimonyte truko valandą. Posėdžio pabaigoje T.Tomilinas paskirtajai premjerei įteikė dovaną – marškinėlius su tarpukario prezidento Kazio Griniaus atvaizdu.
Premjerė už dovaną padėkojo ir išskubėjo į kitos – „darbiečių“ – frakcijos posėdį.
I.Šimonytės vadovaujamos centro dešiniųjų Vyriausybės programos tvirtinimas Seime įvyks penktadienį.
Naujoji Vyriausybė įgaliojimus gaus Seimui patvirtinus jos programą bei prisiekus naujiesiems ministrams.
Kai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis dar buvo Seimo narys, o I.Šimonytė – tik siekė tapti premjere, ji, besilankydama LVŽS frakcijos posėdyje, klausimų nesulaukė.
