„Iš tos informacijos, kurią turim iš institucijų ir kalbų, kurios pastoviai sakomos, kad neina užtikrinti saugumo, manau, kad mes nebūsime [įstatymo projekto, įteisinančio elektroninį balsavimą,] iniciatoriai“, – 15min teigė R.Karbauskis ir pridūrė nemanantis, kad tokį teisės aktą inicijuos ir Vyriausybė.
Anot politiko, diskutuoti elektroninio balsavimo tema galima, o jeigu kas nors pasakytų, kad saugumą užtikrinti įmanoma, tuomet esą būtų galima svarstyti ir apie to reglamentavimą.
„Nėra šiandien jokio būdo, garanto, kad galėtume visiškai apsaugoti rinkimų procesus nuo bandymų juos įtakoti per skaitmeninę erdvę“, – dėstė R.Karbauskis ir pabrėžė, kad „rinkimus sugebame pravesti be šitų technologijų“.
„Sprendimai dėl balsavimo perkėlimo į skaitmeninę erdvę gali sukelti papildomų grėsmių Lietuvos saugumui. Šį klausimą kelia ir šalys, kurios jau yra įgyvendinusios tuos sprendimus. Mes turime išvengti grėsmių, jeigu šnekame apie rinkimus. Tai yra per daug svarbūs dalykai“, – tikino valdančiųjų lyderis.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kaip Estijoje veikia internetinis balsavimas?
Tarnybos: rinkimų rezultatus siekia paveikti Rusija
Jo teigimu, apie grėsmes valstybės saugumui virtualioje erdvėje ir priešiškų valstybių veiksmus joje mus įspėja Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Rusija išnaudoja kibernetinę erdvę daryti įtaką Vakarų valstybėse vykstantiems politiniams procesams, siekia paveikti rinkimų rezultatus, sumenkinti visuomenės pasitikėjimą demokratinių procesų ir politinės santvarkos patikimumu“, – rašoma 2019-aisiais VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Balsavimo internetu galimybę skeptiškai vertina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, teigęs, kad kol nėra galimybės užtikrinti 100 proc. rinkimų teisėtumo ir balsų skaičiavimo objektyvumo, turėtume balsuoti tradiciškai. Taip pat – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, – BNS 2017-ųjų balandį teigė ji.
V.Bakas buvo išreiškęs palaikymą
Priešingą nuomonę šiuo klausimu yra išdėstęs „valstietis“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Anot jo, balsavimas internetu paskatintų piliečius dalyvauti rinkimuose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, prof. Ainė Ramonaitė anksčiau 15min yra sakiusi, kad balsavimas internetu būtų naudingas kai kurioms partijoms, taip pat – kad kol kas neaišku, kaip būtų užtikrintas saugumas.
Mokslininkė, remdamasi Estijos, Šveicarijos pavyzdžiais, prieštaravo minčiai, kad įvedus balsavimą internetu dalyvaujančiųjų rinkimuose skaičius išaugtų.
„Neseniai domėjausi moksliniu darbu apie situaciją Šveicarijoje, kur keliuose kantonuose yra įvestas elektroninis balsavimas ir išvada rodė, kad šis įvedimas nei kiek nepadidino rinkėjų aktyvumo. Tie, kas balsuoja, tie balsuoja, nesvarbu kokiomis priemonėmis, o nebalsuojantiems poveikio nėra“, – komentavo A.Ramonaitė.
Klausimas Seimo nepasiekė
2017-aisiais Teisingumo ministerija buvo parengusi įstatymo projektą ir Vyriausybės vardu jis buvo registruotas Seime.
Balsavimo internetu pagrindų įstatymo pateikimas Seimui buvo numatytas 2018-ųjų rugsėjį. Tačiau klausimas posėdžių salės taip ir nepasiekė, nors anksčiau šia tema 15min kalbinta „valstiečių“ frakcijos narė, Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė žadėjo, kad „iki rudens sesijos pabaigos vienaip ar kitaip visi į darbotvarkę įrašyti klausimai bus aptariami“.
2016-aisiais kandidatuodama į Seimą LVŽS savo rinkiminėje programoje išdėstė tokį pažadą: „Įteisinsime elektroninį balsavimą, didelį dėmesį skirdami balsavimo slaptumo ir saugumo principui užtikrinti.“
Toks pats sakinys buvo įrašytas ir į Vyriausybės programą.
Balsavimas internetu yra viena iš Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) įvardytų sąlygų, kurią įgyvendinus esą įvyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės.
