Šeimų gynimo maršą lygina su Baltijos keliu
„Dar būdamas vaikas dalyvavau Baltijos kelyje, emocijos lygiai tos pačios. Pilna mašinų, pilna tautinės simbolikos, didžiulės kolonos ir labai geros emocijos“, – prisiminė politikas V.Ąžuolas.
Jis sakė, kad valdančiųjų prioritetus rodo tai, jog premjerė Ingrida Šimonytė nepasveikino maršo dalyvių, tačiau paskelbė LGBT bendruomenę remiantį pareiškimą.
– Pone Ąžuolai, ko gero, sutiksite, kad emocinė šeštadienį vykusio susitikimo priežastis visai kitokia, nei prieš tris dešimtmečius?
– Priežastis panaši – turėti savo laisvę, savo gyvenimą, teises ir svarbiausia ginti Lietuvos Konstituciją, o ją turime ginti kiekvienas. Ką paminėjo ir prezidentas, kad valstybės pagrindas stipri santuoka ir šeima, tarp vyro ir moters, iš to gimstantys vaikai. Šie žmonės nori ginti Konstituciją ir savo šeimas.
– Kas tiems žmonėms, savaitgalį susirinkusiems į Šeimų gynimo maršą, labiausiai neduoda ramybės?
– Neduoda ramybės turbūt labai daug kas. Viena pagrindinių priežasčių, žiūrint į dabartinę Vyriausybę, valdančiuosius, į Seimo vadovybę, kad tarsi teoriškai jie rūpinasi visais, bet ypač rūpinasi LGBT bendruomene. Labai elementarus pavyzdys – sveikinimo kalba. Ją pasakė tik prezidentas. Vyriausybės vadovė, Seimo vadovybė nesugebėjo pasakyti, netgi pasveikinti susirinkusių. O Vyriausybės puslapyje matome LGBT šventės sveikinimą. Tai irgi sukelia emocijas, kad tarsi vieni lygūs, bet kiti lygesni ir kitais rūpinamasi labiau.
Partnerystės įstatymas reikalingas 600 tūkst. lietuvių
Laidoje „15/15“ politikui V. Ąžuolui oponavusi Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė sakė matanti, kad dalis visuomenės yra įtikėjusi netikrais mitais apie Stambulo konvenciją ir partnerystę. Jos teigimu, partnerystė aktuali ne tik LGBT bendruomenei.
Lietuvoje gyvena daugiau negu 600 tūkst. žmonių, kurie niekada per savo gyvenimą nėra sudarę santuokos
„Lietuvoje gyvena daugiau negu 600 tūkst. žmonių, kurie niekada per savo gyvenimą nėra sudarę santuokos. Nežinau, kas mane įtikins, kad visi šie žmonės yra vieniši, nekuria šeimų, emocinių ryšių tarpusavyje ir kad jiems nereikia jokios apsaugos“ – kalbėjo LŽTC komunikacijos specialistė.
J.Juškaitės teigimu, Lietuvoje turime spragą, kurios nesugebama ištaisyti nuo 2001 metų, kada įsigaliojo Civilinis kodeksas, numatęs partnerystės institutą, tačiau atskiras įstatymas nebuvo priimtas.
„Labai aiškiai norisi pasakyti, kad tai yra ne tik LGBT bendruomenės įstatymas, bet didelės visuomenės dalies įstatymas. Šiuo metu kartu gyvenantys, bet nesusituokę žmonės yra niekaip neapsaugoti. Galimybė apsaugoti savo turtinių teisių dalį yra – bylinėjantis ir įrodinėjant teisme, kad tu įnešei piniginį indėlį, tarkim, įsigyjant butą, mašiną arba kažkokį kitą daiktą. Tai reiškia ir tai, kad tie asmenys, kurie yra prastesnėje ekonominėje situacijoje, dažnai mažiau uždirbančios ar vaikus auginančios moterys, tarkim, po dešimties metų iš tokios partnerystės gali likti be nieko,“ – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.
Aktualijų laida „15/15“ transliuojama kasdien. Visą laidos įrašą žiūrėkite videogalerijoje.
