Pritarimą frakcijos kolegės idėjai išreiškė ir naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Tie, kas bent kiek žinote apie socialinio išmokimo teoriją, puikiai suprasite, kam reikalingas toks sprendimas. Dauguma tėvų net nesusimąsto, kad statydami vos pradėjusiam vaikščioti vaikui ant stalo „vaikišką šampaną“, iš tikrųjų išmoko, kad šventės yra švenčiamos geriant. Ir tas išmokimas įvyksta tame amžiuje, kai mes savęs dar sąmoningai net neatsimename“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė jis.
Ką teigia A.Verygos minima socialinio išmokimo teorija bei kaip idėją uždrausti vaikišką šampaną vertina mokslininkai, tyrinėjantys, kaip žmonės išsiugdo žalingus įpročius?
Apie tai 15min kalbėjosi su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriumi Aleksandru Dobryninu ir to paties fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesore Laima Bulotaite.
A.Dobryninas: idėja gal ir gera, bet vien draudimais alkoholizmo nepažabosime
Pasak A.Dobrynino, A.Verygos cituojama socialinio išmokimo teorija yra plačiai taikoma socialiniuose moksluose – sociologijoje, psichologijoje, kriminologijoje. Ši teorija teigia, kad žmogus savo elgesį modeliuoja stebėdamas kitų asmenų, ypač tų, į kuriuos nori būti panašus, elgesį.
„Paprastas pavyzdys – jei žmogus mato, kad jo mėgstamas herojus, pavyzdžiui, Džeimsas Bondas, rūko cigarus ar geria gerą konjaką, tai jam atrodo, kad norėdamas būti panašus ir jis pats turi gerti konjaką. O jei nėra pinigų, gerti kažką paprastesnio – kad ir alų. Taip atrodo išmokimo teorija ir tyrimai rodo, kad ji veikia“, – sako A.Dobryninas.
Paklaustas, ar A.Veryga yra teisus teigdamas, jog vaikai išmoksta vartoti alkoholį jau šeimoje, A.Dobryninas tam neprieštaravo, bet atkreipė dėmesį, kad tai – tik vienas problemos aspektas.
„Taip, tai yra išmokstama. Tačiau šeimoje vaikas gali išmokti ne tik tai, kad šventės yra neįsivaizduojamos be alkoholio, bet, augdamas normalioje šeimoje, gali išmokti ir kaip saikingai vartoti alkoholį. (…) Kadaise poetas Omaras Chajamas sakė, kad vynas, žinoma, yra uždraustas gėrimas, bet yra trys „bet“ – reikia žiūrėti, kada geri, su kuo ir kaip. Šitą reikia suprasti“, – kalbėjo A.Dobryninas.
Mokslininkas prisiminė savo vaikystę: anot jo, tėvai jam vaikystėje leido paragauti vyno, nes jam buvo smalsu.
„Man to užteko. Aš dabar alkoholio beveik negeriu. Tačiau kitoje šeimoje gali būti kitaip – nuolatinis alkoholio vartojimas šeimoje nuo vaikystės „užprogramuos“ vaiką vartoti alkoholį, naikins jo asmenybę ir gyvenimą“, – sakė mokslininkas.
Sociologas teigė pats nematęs mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų, ar būtent vaikiškas šampanas ir panašūs gėrimai, vartojami vaikystėje, skatina vartoti „tikrus“ alkoholinius gėrimus. Tačiau, pasak jo, vaikai, kurių aplinkoje yra vartojamas alkoholis, išties dažniau patiria vystymosi problemų.
„Jei vaikai nuolat mato, kaip tėvai geria, kaip smurtauja po išgertuvių, to pasekmės jų vystymuisi, paskaičiuota, yra labai ryškios ir neigiamos.
Jei vaikai nuolat mato, kaip tėvai geria, kaip smurtauja po išgertuvių, to pasekmės jų vystymuisi, paskaičiuota, yra labai ryškios ir neigiamos.
Tai užkerta vaikui kelią normaliai tobulėti ir vystytis kaip socialinei asmenybei. Jei vaikas dažnai mato alkoholį vartojančius tėvus, alkoholio vartojimas vaikui tampa norma“, – teigia A.Dobryninas.
Vis dėlto sociologas dar kartą pabrėžė, kad alkoholis pats savaime nėra nei gėris, nei blogis – daug lemia jo vartojimo aplinkybės.
„Supraskime, kad alkoholis pats savaime yra tik tam tikras stimuliatorius – jis, kaip ir bet kokia cheminė medžiaga, nėra nei blogis, nei gėris. Klausimas, koks yra socialinis arba kultūrinis kontekstas, kuriame jis vartojamas. Jei, pavyzdžiui, žmogus nejaučia saiko, jei egzistuoja biologinė priklausomybė svaigalams, tai, suprantama, tokiems žmonėms bet kokia tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti gerti aplinka yra pavojinga. Dėl šito mes negalime diskutuoti“, – sako A.Dobryninas.
Pasak sociologo, kovoje su alkoholio vartojimu svarbu suprasti, kad tai kompleksinė problema, kurios vien draudimai neišspręs.
„Alkoholio vartojimas yra socialinis vaistas nuo problemų – socialinių, psichologinių, ekonominių ir taip toliau. Tik draudimais mes alkoholizmo priežasčių neišspręsime. Jau buvo bandoma, bet nesugebėsime to padaryti“, – perspėja mokslininkas
Alkoholio vartojimas yra socialinis vaistas nuo problemų – socialinių, psichologinių, ekonominių ir taip toliau. Tik draudimais mes alkoholizmo priežasčių neišspręsime.
A.Dobryninas problemą siūlo spręsti kompleksiškai. Jo teigimu, galbūt vaikiško šampano draudimas ir galėtų padėti, bet taip pat būtina skatinti elgesio kultūrą, pagarbą kitam žmogui ir riboti neigiamas pasekmes.
„Kalbant apie vaikiško šampano draudimą – negaliu kategoriškai pritarti ar prieštarauti. Viskas priklauso nuo to, ar egzistuoja tas dalykas, kurį mes vadiname kultūra. Kultūra, kuri praturtina, padaro tave bendruomenės nariu, o ne padaro iš tavęs gyvulį, linkusį pažeisti bendruomenės taisykles ir tapti nežinia kuo. Jei mes bandysime rasti universalų būdą pažaboti alkoholizmą, mano galva, nelabai ką pasieksime. Vienareikšmiai, paprasti sprendimai neturės efekto, net jei juos siūlantys sąžiningai nori, kad mūsų visuomenė būtų sveikesnė ir kultūringesnė“, – pažymėjo A.Dobryninas.
L.Bulotaitė: idėja gera, tik netinkamai iškomunikuota
L.Bulotaitės teigimu, socialinio išmokimo teorija, taikoma kalbant apie vaikus, aiškina, kad elgesio vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius ir imituodami jų elgesį. Todėl ji sako, kad A.Verygos teiginiai yra pagrįsti.
„Tas vaikiškas šampanas vaikui tiesiog parodys, koks yra požiūris į gėrimą ir kad šventės yra neįmanomos be alkoholinių gėrimų, tai būtinas šventės atributas. Pasaulyje yra nemažai tyrimų, kur šita teorija taikyta aiškinant vaikų alkoholio vartojimo nuostatų formavimąsi, o vėliau – įpročių formavimąsi. Aurelijus Veryga kalba teisingai, tai yra moksliškai pagrįsta“, – 15min sakė L.Bulotaitė.
Psichologė teigė nemananti, kad vaikiško šampano butelis ant šventės stalo skirtingose šeimose vaikams padarys skirtingą poveikį. Tėvams, ji sakė, jokiu būdu nerekomenduojanti pirkti vaikams tokius gėrimus net ir su geriausiais ketinimais.
„Požiūris į alkoholio vartojimą formuojasi šeimoje. Ar vaikai mato gėrimą kultūringoje šeimoje, ar ne – jiems susiformuoja toks pat požiūris, kad alkoholis yra būtinas švenčių atributas. (…) Vaikui svarbu ne pats vaikiško šampano butelis, o šventė, kurią jis švenčia. Mažam vaikui nėra svarbu, ar tas limonadas bus supiltas į šampaną primenantį butelį, ar į visai kitokį indą. Bet mes kažkodėl jiems formuojame nuomonę, kad tai turi būti šampano butelis.
Vaikui svarbu ne pats vaikiško šampano butelis, o šventė, kurią jis švenčia. Mažam vaikui nėra svarbu, ar tas limonadas bus supiltas į šampaną primenantį butelį, ar į visai kitokį indą. Bet mes kažkodėl jiems formuojame nuomonę, kad tai turi būti šampano butelis.
(…) Tokie tyrimai nebuvo Lietuvoje atlikti, bet manau, kad jei pasigilinsime, pamatysime, kad kultūringose šeimose, kurioms rūpi vaikų ateitis, nėra perkamas šitoks šampanas. Tokį šampaną perka žmonės, nesuprantantys, kokią žalą daro“, – aiškino L.Bulotaitė.
Taip pat, psichologės teigimu, svarbu vaikams vaikystėje neduoti paragauti alkoholio, o švenčiant vaikų gimtadienius alkoholio atsisakyti ir suaugusiems.
„Yra klaidingas įsitikinimas – geriau tegu vaikas paragauja alkoholio šeimoje negu tarpuvartėje ar mokykloje. Bet psichologai seniai žino, kad tada susiformuoja teigiamas požiūris. Nes mes iš tėvų rankų gauname viską, kas geriausia, ir susiformuoja ryšys, kad alkoholis nėra nieko blogo. Tėvai turėtų labai apgalvoti savo elgesį. Nesakau, kad negalima gerti per šventes, bet per vaikų gimtadienį – tikrai ne“, – kalbėjo L.Bulotaitė.
Pasak psichologės, leisdama pardavinėti vaikišką šampaną ir panašius gėrimus valstybė formuoja požiūrį, kad tokie gėrimai nedaro jokios žalos.
„Manau, tas draudimas parodytų valstybės požiūrį, kad mums rūpi ateities kartų sveikata ir gerovė, net jei nebesitikime pakeisti dabartinės.
Draudimas parodytų valstybės požiūrį, kad mums rūpi ateities kartų sveikata ir gerovė, net jei nebesitikime pakeisti dabartinės.
(...) Jei žmogus iš kultūringos šeimos, tai dar nereiškia, kad jis netaps alkoholiku. Priklausomais tampa įvairiausi žmonės, nes jiems tai atrodo kaip problemos sprendimo būdas. Kai jiems kas nors atsitinka, yra sunku ir negera, jaučiasi vieniši, jie vartoja alkoholį“, – pažymėjo L.Bulotaitė.
Psichologės manymu, pasipriešinimas „valstiečių“ idėjai kyla dėl blogos komunikacijos su visuomene.
„Dauguma dėl alkoholio vartojimo vykdomų reformų apskritai yra teisingos. Nėra taip, kad lietuviai pirmąkart jas išrado ir niekur pasaulyje netaikoma. Daug kur taikoma, bet mums yra per greitai. Ir nėra paaiškinimo. (…) Tą problemą turime spręsti kuo greičiau, aš suprantu tuos tempus, bet be paaiškinimo, žmonių paruošimo visam tam ir bus pasipriešinimas.
Seimo nariai prieš priimdami sprendimus turėtų pasitelkti ekspertus, kurie padėtų žmonėms suprasti, kodėl tai daroma. To paaiškinimo trūksta, nors patys veiksmai moksliškai pagrįsti, įrodyti ir teisingi“, – teigia L.Bulotaitė.
