Iki šiol buvo uždrausta reklama LRT radijo ir televizijos programose, tačiau politinę reklamą transliuoti buvo leidžiama. Taip pat reklamą galėjo rodyti LRT portalas.
Tačiau trys Seimo nariai nutarė, kad tokia tvarka neleidžia visiškai užtikrinti LRT nepriklausomumo nuo komercinių bei politinių reklamos užsakovų bei negarantuoja visiškai nepriklausomo LRT finansavimo.
Situacija, kai valstybės finansuojamas transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas.
Todėl jie siūlo valstybės išlaikomam visuomeniniam transliuotojui televizijos ir radijo programose uždrausti transliuoti politinę reklamą, taip pat – bet kokią reklamą LRT portale.
„Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami“, – nurodoma siūlomoje įstatymo pataisoje.
Tiesa, paliekama ir dabar galiojanti išlyga, leidžianti LRT transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ir pateikti tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimus ir logotipus. Visgi nurodoma, kad už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą negali būti mokamas atlygis LRT ar su ja susijusiems viešosios informacijos rengėjams.
Seimo nariai tikina, kad įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esančios dėl visuomeninių santykių pokyčių atsiradusios spragos – pvz., įstatymas priimtas 1996 m., t. y. dar tuomet, kai buvo menkos internetinės žiniasklaidos galimybės. Dėl to, uždraudus reklamą visuomeniniame radijuje ir televizijoje, o vėliau atsiradus LRT portalui, šis draudimas jam nėra taikomas.
„Situacija, kai valstybės finansuojamas transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, iškraipo reklamos rinką, dėl ko gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai“, – nurodo Seimo nariai.
LRT atsakas: reklamos atsisako savo noru
Vos registravus tokias pataisas LRT pirmadienį pranešė savo iniciatyva atsisakanti politinės reklamos, komercinės reklamos naujienų portale LRT.LT, laidų rėmimo, taip pat nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį.
Vis dėlto, LRT požiūriu, įpareigojimas nemokamai transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją gali sugriauti visą ekosistemą, leidusią sėkmingai augti įvairiems kultūros, sporto, bendruomenių projektams.
„Šiuo metu dauguma organizatorių kultūros renginių anonsavimui renkasi LRT – ne tik dėl to, kad per LRT geriau nei kitais kanalais pasiekiami kultūros ieškantys žmonės, bet ir dėl to, kad LRT kanalai jiems įperkami dėl kur kas mažesnės kainos nei daugelis komercinių kanalų.
Išlaikyti galimybę transliuoti klipus apie kultūros renginius su jų rėmėjais yra ne LRT, o bendras Lietuvos interesas. Jei šios galimybės neliktų, grėsmė iškiltų tokiems projektams kaip „Scanorama“, Pažaislio festivalis ir panašiems.
Matydami jau ir dabar esantį užklausų skaičių (kai sekundės, nors ir nedaug, bet kainuoja), prognozuojame, kad įvedus nemokamo transliavimo tvarką, prašymų srautas taps nebesuvaldomas. Taip kultūriniai renginiai nukentės dar labiau, nes eteris jiems taps tiesiog nebepasiekiamas, kai į jį pretenduos visi, net ir menkaverčiai projektai.
Nusprendus viską transliuoti nemokamai taip pat kils teisinė kolizija dėl renginių, į kuriuos parduodami bilietai, taip pat dėl nemokamai rodomų komercinių prekės ženklų. Tikėtina, galiausiai tokiems renginiams nebus leidžiama pasirodyti LRT eteryje“, – prognozuoja Rūta Putnikienė, LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė.
Pinigų gaus per daug?
Daugiausia nerimo LRT kelia kitas registruotų pataisų aspektas. Seimo nariai siūlo keisti LRT finansavimo tvarką. Iki šiol buvo nustatyta, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
Dabar įstatymu siūloma numatyti, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus.
Manytina, kad fiksuota „grindų“ suma yra pakankama, kad kompensuotų pajamų iš reklamos ir rėmimų pranešimų netekimus.
Aiškinamajame rašte politikai nurodo, kad finansavimo pakeitimai užtikrintų, kad LRT būtų fiksuotos asignavimų „grindys“ – per 41 milijoną eurų. Lyginant su šiuo metu fiksuotomis asignavimų „grindimis“ (jos atitinka 2012m. LRT gautus asignavimus – 13,4 milijono eur.), asignavimų „grindys“ išaugtų daugiau kaip du kartus, kas visuomeniniam transliuotojui suteiktų kur kas didesnį ekonominį saugumą.
„Manytina, kad fiksuota „grindų“ suma yra pakankama, kad kompensuotų pajamų iš reklamos ir rėmimų pranešimų netekimus“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Vis dėlto tame pačiame dokumente pažymima, kad šio pakeitimo reikėjo, nes po mokestinės reformos pasikeitus gyventojo pajamų mokesčio skaičiavimo tvarkai bei pastaraisiais metais nuosekliai augant akcizams (tiek GPM, tiek ir surenkamo akcizo dydžiai pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra naudojami LRT biudžeto apskaičiavimo formulėje), LRT biudžeto augimo tempas po 2020 m. būtų neproporcingas ir, manytina, viršytų realius asignavimų gavėjo poreikius.
Biudžetą vėl dėlios politikai?
LRT pranešė nepritarianti LRT finansavimo modelio pakeitimui ir įpareigojimui nemokamai transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją.
„Valdančiųjų įregistruotas siūlymas atsisakyti nuostatos, kad LRT finansavimas būtų priklausomas nuo užpraeitais metais valstybės surinktų mokesčių, sumažintų LRT nepriklausomumą, kadangi biudžeto dydis kasmet priklausytų nuo politikų sprendimo.
Šiame įregistruotame siūlyme esmė yra ne tik biudžeto dydis, bet ir jo nustatymo principas. Skubama jį pristatyti, kaip kompensavimą prarastų LRT pajamų, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad valdantieji registruoja vis naujas pataisas, kai Seime netrukus bus svarstoma tų pačių Seimo narių užregistruota ištisa LRT įstatymo redakcija. Visus klausimus reikia apsvarstyti naujos LRT įstatymo redakcijos kontekste, o ne paskirais pasiūlymais.
Šiuo metu LRT skiriamų lėšų dydis sudaro 1,5 proc. biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizų pajamų. Šis visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis yra vertinamas kaip vienas pažangiausių tarp EBU narių“, – teigia LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė R.Putnikienė.
