LVŽS kelti pretendentai į merus – Šiaulių rajone Antanas Bezaras, Biržų rajone Vytas Jareckas – jau pirmojo savivaldos rinkimų turo metu užsitikrino merų mandatus.
Šiaulių rajono savivaldybėje A.Bezaras sulaukė 50,80 proc. rinkėjų palaikymo ir antroje vietoje paliko konservatorių Vaclovą Motiejūną. Čia LVŽS taip pat iškovojo ir daugiausia savivaldybės tarybos narių mandatų – 12.
Į rinkimus su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio suformuota koalicija „Vieningi Biržai“ ėjęs V.Jareckas mero postą laimėjo su 51,90 proc. rinkėjų palaikymu.
Koalicija Biržų rajone surinko ir daugiausia tarybos narių mandatų – 12.
Per praėjusius rinkimus Biržų rajone laimėjo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungai atstovaujantis Valdemaras Valkiūnas. Dabar jis liko antroje vietoje.
Sėkmė - parlamentarams B.Markauskui ir K.Mažeikai
Panevėžio rajone antrasis rinkimų turas vyks, bet tik dėl plauko – čia „valstiečių“ kandidatas Povilas Žagunis sulaukė 48,71 proc. rinkėjų palaikymo.
Ignalinos rajone antrasis merų rinkimų turas vyks taip pat – čia su 43,41 proc. piliečių palaikymu pirmąją vietą užsitikrino dabartinis rajono meras Henrikas Šiaudinis. LVŽS taryboje pelnė 9 tarybos narių mandatus.
Klaipėdos rajone pirmąją vietą iškovojo Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Bronius Markauskas. Jis sulaukė 20,91 proc. gyventojų paramos. Antrajame ture jis varžysis su konservatore Rasa Petrauskiene.
Kitas „valstiečių“ frakcijai Seime priklausantis Kęstutis Mažeika turės atsisakyti parlamentaro mandato – jis Marijampolėje kartu su LVŽS sąrašu pirmuoju numeriu pateko į savivaldybės tarybą.
„Valstiečių“ kandidatui į merus, Šiaulių dramos teatro vadovui, sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ finansuotame seriale „Naisių vasara“ vaidinusiam Pijų, Aurimui Žviniui rinkimuose Šiauliuose nelabai pasisekė – tarp pretendentų jis liko ketvirtas.
B.Markauskas: nesu iš žadančių
Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, komentuodamas pirminius Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rezultatus, teigė, kad šie jo nestebina.
„Tikrai tikėjomės. Tikiuosi, kad tas rezultatas pagerės“, – šiek tiek prieš 24 val. 15min teigė jis.
Valdančioji LVŽS savivaldos rinkimuose tikisi sėkmės – daugiau savivaldybių tarybų narių mandatų ir frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje. 01.42 val. duomenimis, „valstiečių“ pretendentai į merus laimi 16-oje savivaldybių iš 60, partija pagal iškovotų tarybos narių mandatų skaičių – ketvirtoje vietoje.
B.Markauskas, pirminiais VRK duomenimis, kandidatų į merus rinkimuose Klaipėdos rajone yra pirmoje vietoje.
„Rinkiminės kampanijos metu važinėjom per rajonus, daugiau-mažiau nuotaikos buvo aiškios. Kol kas rezultatai labai nestebina, tik tiek, kad bus antras turas“, – dėstė politikas, į Seimą išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Jei B.Markauskas antrajame rinkimų ture, kuris vyks kovo 17-ąją, laimėtų, jo apygardoje tektų organizuoti naujus Seimo nario rinkimus.
„Jeigu, aišku, laimėtume, sunku dar prognozuoti“, – į tai atsakė parlamentaras.
Iki šiol Klaipėdos rajone Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pretendentai į rajono vadovus renkami nebuvo. Klausiamas, ką pažadėjo gyventojams, kad šie išreiškė palaikymą, B.Markauskas tikino nieko nežadėjęs – esą atkreipė dėmesį į problemas, kurios aktualios ir piliečiams.
Kažkada daugelyje rajonų [LVŽS kandidatų] nerinkdavo. Dabar situacija pasikeitusi.
„Kažkada daugelyje rajonų [LVŽS kandidatų] nerinkdavo. Dabar situacija pasikeitusi. Valstiečiai ne tik Klaipėdos rajone, bet ir kitur yra užsitikrinę pozicijas.
O šiaip – aš nesu iš tų žadančių. Gal netgi atvirkščiai – man kelia tam tikras abejones rajono politikų ambicijos statyti Gargžduose daugiafunkcinį centrą. Aš matau, kaip gyventojai pritaria, kad gyventojams yra aktualiau mažesnės investicijos – kiemai prie daugiabučių, parkavimas, Gargždų autobusų stotis – daug metų nerenovuota ir nepritaikyta, Gargždų kultūros centras – daug metų nerenovuotas.
Šiandien jau aiškiai matom, kad trūksta ir mokyklų, ir darželių. Nesvarbu, ar aš, ar kitas politikas bus, bet tą problemą teks spręsti. Kažko išskirtinio nežadėjau ir nežadu. Aš sakau – matau, kai kurias dabartinių politikų ambicijas per dideles“, – kalbėjo B.Markauskas.
V.Sinkevičius: norėjau išeitį į II turą, bet yra, kaip yra
01.10 komentuodamas rezultatus Vilniuje, Valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) pretendentas į merus Virginijus Sinkevičius, teigė, kad juos vertinti kol kas anksti.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, V.Sinkevičius tarp kandidatų į sostinės vadovus užima 6-ąją vietą, LVŽS gali tikėtis trijų mandatų taryboje.
„Mes niekada neturėjom nė vieno, tai yra trim daugiau nei esam bet kada turėję. Tai būtų geras rezultatas. Tikrai. Mes niekada Vilniuje nebuvome stiprūs – praeitus rinkimus 2015 metais buvome priešpaskutiniais. Jeigu turėtume frakciją, aš tikrai labai džiaugčiausi šiuo rezultatu“, – žurnalistams dėstė ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius.
Klausiamas, ar jau galima skelbti jo, kaip pretendento į sostinės merus pralaimėjimą, politikas atsakė: „Tendencija yra aiški, kad pavyti Remigijaus Šimašiaus ir Artūro Zuoko greičiausiai nepavyks. Aš spėju, kas galbūt dar galėtų įšokti, galbūt suskaičiavus balsus, Dainius Kreivys bus tvirtai trečias. Manau, kad viskas gerai.“
„Visada, eidamas į rinkimus, nori juos laimėti. Be jokios abejonės, aš norėjau išeiti į antrąjį turą, bet rezultatas yra toks, koks yra, palaukim galutinio rezultato, ta pozicija 5 ar 6 – pasižiūrėsim“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Klausiamas, už ką balsuos antrajame ture – A.Zuoką ar R.Šimašių, politikas teigė, kad tai priklausys nuo to, kiek sutaps LVŽS ir jų rinkiminės programos.
„Mums tai labai svarbu. Mes išliekame nuoseklūs. Mūsų prioritetas – tie patys miegamieji rajonai, vaikų užimtumas. Kuris iš jų pasirinks tai, kaip prioritetą, gaus mūsų balsą ir palaikymą“, – sakė V.Sinkevičius, pridūręs, kad dar nežino ar palaikymą išreikš tik jis, ar visas Vilniaus LVŽS skyrius.
„Jeigu turėsim frakciją, galbūt koalicijoje galėsime dirbti“, – su šypsena veide sakė V.Sinkevičius.
Jeigu būtų išrinktas meru, V.Sinkevičius tvirtino, kad tai vertintų kaip didelį vilniečių pasitikėjimą, ir dėl to esą nebūtų gaila palikti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
„Vilnius yra Lietuvos sostinė ir tai yra lygiai taip pat ekonomikos garvežys. Turime, ką turime“, – sakė politikas.
Kas taps Vilniaus meru? Situaciją sekite čia.
R.Karbauskis: ateinam ten, kur nebuvom
Komentuodamas pirminius rezultatus, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis reiškė džiugesį, bet tikino jų tikėjęsis geresnių. Politikas taip pat užsiminė apie socialdemokratų partijos pirmininką, siekiantį Vilniaus mero posto, Gintautą Palucką – esą rezultatai rodo, kad nacionalinė ir savivaldos politika šiuo klausimu nėra susijusi.
„Paradoksas tame, kad partijos pirmininkas dalyvaudamas Vilniaus mieste Gintautas Paluckas, nesurenka nei 3 proc. Reiškia ryšio tarp nacionalinio lygio ir savivaldybių nėra jokio – iš viso nebeliko.
Mūsų rezultatai, aišku, geresni nei buvo anksčiau. Matyt, mums šiek tiek padeda tai, kad esam matomi visur“, – jau pirmadienį dėstė R.Karbauskis ir sveikino LVŽS remiamą Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, 00.23 val. sulaukusį 80 proc. rinkėjų palaikymo.
„Komitetų pergalės Kaune, Šiauliuose, Vilniuje – matyt, kažkuris komitetas rodo tai, kad partijoms yra kur pasitempti. Manau, daugelis komitetų bendradarbiaus su valstiečiais, dėl to, kad mes nacionaliniame lygyje darome darbus, kurie reikalingi Lietuvai“, – aiškino LVŽS lyderis.
„Ateinam, tikriausiai, į Klaipėdos tarybą, į Vilniaus tarybą, Marijampolės tarybą, kur anksčiau nebuvom“, – tikino R.Karbauskis.
Partijos lyderis teigė tikėjęsis, kad rezultatai bus labiau susiję su nacionaliniais klausimais.
„Bet matosi, kad žmonės labai pragmatiškai atskyrė tuos dalykus [...]“, – svarstė politikas.
Vertindamas LVŽS pretendento į merus Virginijaus Sinkevičiaus rezultatus (00.32 val. jis turi 4,41 proc. rinkėjų balsų), R.Karbauskis aiškino, kad jo rinkiminė kampanija buvo labai trumpa.
„Sprendimas dėl kandidato buvo vėlyvas. Šitoje situacijoje reikia pasidžiaugti, jei mes pateksime į tarybą. Atrodo, kol kas, turėtume patekti [...]“, – reiškė viltį R.Karbauskis.
00.35 val. duomenimis, LVŽS kandidatams Vilniaus miesto taryboje tektų 3 mandatai.
LVŽS štabe pasirodė P.Gražulis
Vilniuje, kur rinkimų rezultatų premjero, kandidato į prezidentus Saulius Skvernelio, štabe laukia ir partijos lyderis R.Karbauskis, ir pretendentas į Vilniaus merus ministras Virginijus Sinkevičius, ir minėtasis premjeras, ir būrys LVŽS rėmėjų bei Vyriausybėje dirbančių patarėjų, kalbinto B.Markausko nėra.
Tačiau yra S.Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais, pirmas LVŽS sąraše į sostinės tarybą Lukas Savickas.
Vilniuje, anot jo, labiausiai trūksta nebekalbėjimo apie naujas vizijas ir pažadus – trūksta darbų.
„Mane tikriausiai labiausiai asmeniškai motyvuoja, kad Vilnius turi neišspręstų klausimų, ką labiausiai pajautėm kalbėdami su rinkėjais. Apėjom apie 20 tūkst. durų. Mes tą teoriją pasitvirtinom, dabar laukiam rezultatų, žiūrėsim, ar vilniečiai tam pritaria“, – 15min teigė jis.
Tie neišspręsti klausimai, jo teigimu, – gyvenamieji rajonai, kuriuose daugiabučiai – esą nerenovuoti, sovietinio tipo, kiemai nesutvarkyti.
„Pačiam rajone nėra ką veikti. Jie turi grūstis į senamiestį ir kitas kelias sutvarkytas vietas. Tai yra elementarūs klausimai, kurie turi būti sutvarkyti tam, kad miestas galėtų pilnavertiškai save realizuoti“, – kalbėjo kandidatas į sostinės savivaldybės tarybą.
L.Savickas: darbas Vyriausybėje ir savivaldoje vienas kitą papildys
Jis tikino savo pareigas Vyriausybėje bandysiantis suderinti su tarybos nario pareigomis, jeigu bus išrinktas.
„Tiek, kiek save pažįstu, manau, kad smarkiai ir daug įsitrauksiu, jeigu tokia galimybė man pasitaikys. Suderinimas, manau, jis tikrai vienas kitą papildantis, – teigė L.Savickas. – Ką aš užsiminiau, kad buvo viešojo sektoriaus mastu nacionaliniu lygmeniu pradėta kurti pokyčių valdymo sistema, pagal pažangiausias viešojo sektoriaus praktikas, kodėl to nepradėti plėsti nuo Vilniaus? Kodėl nepagelbėti tokiu būdu kaip tampant tarybos nariu? Manau, kad yra daug galimybių, kur vienas kitą papildys tos pareigos.“
Klausiamas, ar dirbs prezidento rinkimuose ketinančio dalyvauti S.Skvernelio štabe, L.Savickas teigė nežinantis, taip pat sakė esąs neapsisprendęs, už ką balsuos antrajame Vilniaus mero rinkimų ture, jei reikės rinktis iš dabartinio miesto mero Remigijaus Šimašiaus ir buvusio mero Artūro Zuoko.
Pasirinkimas man būtų tikrai sudėtingas.
„Pasirinkimas man būtų tikrai sudėtingas. Dar reiktų pagalvoti, jeigu tokia situacija susiklostys“, – teigė L.Savickas.
Vietoje, kur LVŽS rėmėjai laukia rinkimų, gana ramu – stebima televizijos rinkimų transliacija, užkandžiaujama šakočiu, mandarinais.
Į štabą buvo užsukęs ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis.
23 val. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, „valstiečiams“ gerai sekasi:
- Klaipėdos rajone, kur pirmauja Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas;
- Šiaulių rajone, kur pirmauja dabartinis meras Antanas Bezaras;
- Panevėžio rajone, kur dideliu skirtumu varžovus lenkia taip pat dabartinis meras Povilas Žagunis;
- Biržų rajone, kur laiminėja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio suformuotos koalicijos „Vieningi Biržai“ atstovas Vytas Jareckas;
- Ignalinos rajone pirmauja praėjusiais metais taip pat rinkimus laimėjęs Henrikas Šiaudinis.
Antrasis savivaldos rinkimų turas – kovo 17-ąją.
Nesiruošia kištis į procesą formuojant koalicijas
„Sveikinu tuos jaunus žmones, kurie pirmą sykį dalyvauja rinkimuose [...]. Tuos žmones pasveikinus, reikia, aišku, pasakyti, kad žmonės išsirinko savo atstovus savivaldoje, ir tikiuosi, kad pasirinko teisingai“, – žurnalistams Vilniuje premjero, kandidato į prezidentus Saulius Skvernelio štabe sakė R.Karbauskis.
Jis teigė, kad LVŽS į koalicijų formavimo procesą, išaiškėjus rezultatams, nesikiš.
„Mes rekomenduosim koalicijas, kad nebūtų savivaldoje žaidžiama pozicija-opozicija. Tai savivaldoje nėra taip svarbu, kaip nacionaliniame lygyje. Nors ir čia, be abejonių, po Seimo rinkimų galėjo būti plati koalicija“, – pažymėjo LVŽS pirmininkas.
Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja ir kai kurie Seimo nariai, pavyzdžiui, Kęstutis Mažeika, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ar Vilniaus miesto mero posto siekiantis Virginijus Sinkevičius. Klausiamas, kaip vertina tai, kad dėl šių asmenų, jei juos visuomenė išrinks, teks organizuoti naujus Seimo rinkimus, R.Karbauskis atsakė: „Jeigu žmonės išsirinks dabartinius Seimo narius, tokiu atveju teks rengti Seimo rinkimus. Manau ne tik jis (K.Mažeika – 15min) – mes V.Sinkevičių turime čia – ministrą ir Seimo narį. Aš dar negaliu prognozuoti, bet manau, kad jis irgi šansų turi.“
„Dėl akcijos „Saugokim vyrus“ – jokių problemų“
Rinkimų kampanijos laikotarpiu savivaldybių rinkimų komisijos fiksavo pažeidimus, susijusius su LVŽS inicijuota akcija „Saugokim vyrus“ – ne vienas kandidatas į merus buvo pripažintas netiesiogiai papirkinėjęs rinkėjus. Klausiamas apie tai, R.Karbauskis tikino, kad apygardų komisijų darbe yra daug politikos.
Pačios akcijos metu per septynetą metų nė vieną kartą nebuvo jokios agitacijos ir niekada nebus.
„Mes buvom paklausę, kaip partija pasidomėję iš anksto dėl tos akcijos, kad nekiltų jokių problemų. Ir mes gavom paaiškinimą. Tas paaiškinimas rodė, kad atitinkamai sutvarkius autobusiuką (kuris buvo pažymėtas LVŽS logotipu ir užrašu „Projekto globėjas Ramūnas Karbauskis“ – 15min) jokių problemų nekyla. Aš kaip suprantu, ir nekyla jų jokių, tiesiog, kiek man yra žinoma, ir konservatorių reklaminiai autobusiukai ir kitų partijų, gal ir mūsų – nežinau, buvo kažkur tai netoliese, bet tai nėra agitacija. Pačios akcijos metu per septynetą metų nė vieną kartą nebuvo jokios agitacijos ir niekada nebus“, – sakė R.Karbauskis.
Akcija „Saugokim vyrus“, finansuojama R.Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“, anot politiko, vyko per įvairius rinkimus ir esą jokių problemų niekada nekilo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rinkimai baigėsi – skelbiami pirmieji rezultatai
Savivaldos rinkimų rezultatų kartu su kolegomis savo štabe laukė ir S.Skvernelis.
„Tose savivaldybėse kur valstiečiai nebuvo ypatingai stiprūs, neturėjo galbūt savo atstovų ar merų, žmonės vis tiek ateidami, rinkdamiesi, sąrašą, partiją, būkim atviri, nėra taip, kad tuos visus žmones labai gerai pažino. Vis tiek, matyt, vertina pačią politinę jėgą. Ir tai liečia ne tik valstiečius. Liečia ir konservatorius – visas partijas“, – žurnalistams dėstė premjeras ir pridūrė, kad savivaldos rinkimų rezultatai bus kaip lakmuso popierėlis – parodys kaip piliečiai vertina Vyriausybės ir Seimo darbą.
S.Skvernelis: į politiką neturėtų eiti teisti
Šių metų savivaldos rinkimuose „valstiečiai-žalieji“ iškėlė 1643 kandidatus, 27 iš jų – teisti.
„Matyt, ne tik valstiečių sąraše [yra teistų]. Čia, matyt, mūsų realybė, nežinau tik dėl ko – ar per gerai dirbo mūsų teisėtvarkos institucijos, kad daug kas teistumą gavo, ar mes tiek neturime žmonių, kad galėtume pasirinkti neteisto žmogaus“, – apie tai kalbėjo S.Skvernelis ir pridūrė, kad jo manymu, teisti asmenys į politiką eiti neturėtų.
„Aš visgi laikausi to paties principo – jeigu tu esi teistas už nusikaltimą, nors pasibaigęs teistumas, gal politikoj nereikėtų dalyvauti, nes bus po to sunku kalbėti apie tam tikrus veiksmus, kuriuos politikai turi būti – tiek centrinėj [valdžioj], tiek savivaldoj“, – sakė ministras pirmininkas.
S.Skvernelis tikino norintis sulaukti laiko, kai išaiškės rinkimų rezultatai, bet esą nepavyks, nes pirmadienį jo laukia komandiruotė į Airiją.
„Nepavyks tiek ilgai pabūti, kiek norėtųsi, – iki pat galo. Aš pamenu visą laiką žiūrėdavau iki pat, praktiškai, pabaigos, kai buvau tiesiog rinkėjas. Man įdomu, įdomu žiūrėt, kaip kas keičiasi, – ypač tuos žmones, kuriuos pažįsti“, – kalbėjo jis.
Klausiamas, kaip jaučiasi savo štabe, prezidento siekiantis S.Skvernelis atsakė, kad kol kas jausmas keistas matyti plakatus su savo veidu.
„Vis tiek startavo iš esmės gal ne taip aktyviai rinkiminė kampanija, reikalinga ir programą pateikti iš eilės, tuos darbus padaryti, komandą pristatyti... Du su puse metų praėjo nuo mano pirmo dalyvavimo rinkiminėse kampanijose, daugiau beveik – trys metai, ir vis tiek, bent jau pirmi susitikimai, kurie buvo, yra jaudulys“, – pripažino ministras pirmininkas.
V.Sinkevičius: istorinis įvykis būtų Vilniuje turėti frakciją
„Valstiečių“ kandidatas į merus Vilniaus mieste ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius tikino savo galimybes vertinantis ramiai, bet išreiškė viltį, kad LVŽS Vilniaus miesto savivaldybės taryboje galės suformuoti frakciją.
„Aš labai ramiai savo galimybes vertinu. Manau, mes su komanda padarėm gerą darbą. Manau, kad aš pakankamai aiškiai ištransliavau žinutes debatuose, ir tikiuosi, kad rinkėjai į tai atsižvelgs.
Mes tikrai pasiruošę, Mūsų programa buvo stipri, atsižvelgiant į kiekvieno vilniečio interesą, nepaisant jo pajamų ar gyvenamosios vietos. Viskas dabar yra skaičiavimo komisijų valioje, viskas yra rinkėjų valioje“, – kalbėjo pretendentas į merus.
Istorinis dalykas būtų turėti frakciją.
„Istorinis dalykas būtų turėti frakciją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga niekada neturėjo frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl būtų tikrai didelis žingsnis į priekį, kur, manau, mes daug geriau galėtume įsilieti į Vilniaus miesto valdymą, tą pačią politiką“, – dėstė V.Sinkevičius.
Jis eina į Vilniaus miesto savivaldybės merus, bet sąraše į tarybą V.Sinkevičiaus nerasime.
„Būtų turbūt labai brangu. Aš greičiausiai turėčiau labai dideles galimybes patekti į tarybą, bet tada šeškinės vienmandatėje reiktų surengti naujus rinkimus, rinkti naują Seimo narį ir panašiai. Šiuo atveju sprendimas buvo priimtas, kad aš einu tik į merus“, – dėstė jis.
R.Karbauskis reiškia viltį dėl 300 vietų tarybose
LVŽS lyderiai savivaldos rinkimuose tikisi sėkmės.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sekmadienį balsavęs Kauno rajone, teigė, kad partijos rezultatai bus kuklesni nei įsivaizduojami, tačiau LVŽS esą „savo vietą turės“.
„Valstiečių“ deleguotas premjeras S.Skvernelis taip pat reiškė viltį, kad partija šiuose savivaldos rinkimuose pasirodys geriau nei praėjusiuose.
Partijos lyderis R.Karbauskis neslėpė optimizmo. „Kiek mūsų partija tikisi tarybose gauti vietų? Manau, 300. Dėl merų sunku paskaičiuoti“, – trečiadienį balsuodamas Kaune sakė jis.
Kaune partija išreiškė palaikymą dabartiniam miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo atstovaujamam komitetui „Vieningas Kaunas“, Birštone, Jurbarko rajone, Neringoje, Šalčininkų rajone, Širvintų rajone, Utenos rajone LVŽS savo pretendentų į savivaldybių vadovus neiškėlė.
2015-aisiais turėjo 142 tarybų narių mandatus
Politologas Mažvydas Jastramskis, vertindamas partijos šansus Lietuvos mastu, teigė, kad juos veiks trys jėgos.
„Pirma – partija yra tarp dviejų populiariausių šalyje (tai svarbu ir savivaldoje). Antra – dėl valstybės dotacijų buvo pinigų reklamai (kai kuriose savivaldybėse tai labai matėsi). Trečia – kita vertus, tai valdančioji partija ir savivaldoje gali būti baudžiama už savo padarytus (nepadarytus) darbus“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dėstė jis, kur apžvelgė ir kitų politinių organizacijų galimą sėkmę (arba nesėkmę) rinkimuose.
2015-aisiais tiesioginiuose merų rinkimuose Valstiečių-žaliųjų sąjungos keliamus kandidatus piliečiai išrinko:
- Šiaulių rajone, kur po antrojo turo laimėjo Antanas Bezaras, prieš tai ėjęs vicemero pareigas;
- Šakių rajone, kur antrajame ture nedideliu skirtumu nugalėjo Juozas Bertašius, rajonui vadovavęs nuo 2003 metų. Iš pareigų jis pasitraukė, kai teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Šįmet į rinkimus J.Bertašius eina su komitetu „Už Šakių rajono gyventojų ateitį“;
- Ignalinos rajone, kur pirmajame ture laimėjo Henrikas Šiaudinis, pakeitęs ilgametį rajono merą europarlamentaru tapusį Bronį Ropę, sulaukęs 55,5 proc. rinkėjų palaikymo;
- Panevėžio rajone, kur taip pat po pirmojo turo jau buvo aiškus laimėtojas – nuo 2004-ųjų rajonui vadovaujantis Povilas Žagunis. Už jį balsavo 52,68 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų.
Minėtose savivaldybėse „valstiečiai“ taip pat iškovojo daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų.
Į Vilniaus miesto merus 2015 metais taikėsi šiuo metu Seimo „valstiečių“ frakcijai priklausanti Virginija Vingrienė. Pirmojo rinkimų turo metu ji surinko 0,4 proc. rinkėjų balsų ir su tokiu palaikymu iš 12-os pretendentų į merus užėmė 11 vietą.
2015 metais visoje Lietuvoje LVŽS atstovams teko 142 savivaldybių tarybų narių mandatai.
