Trečiadienį tokiam sprendimui pritarė LVŽS taryba.
„Manome, kad tai vienintelė galimybė rasti sutarimą Seime ir pasiekti, kad tiesioginiai mero rinkimai būtų įtvirtinti Konstitucijoje, todėl konstruktyviai remsime Lietuvos mokslininkų ir valdančiųjų pasiūlytą kompromisą – Seimui neradus sutarimo ir neturint daugiau kaip 90 balsų dėl mero statuso ir funkcijų įvirtinimo Konstitucijoje, pritarsime tiesioginių merų rinkimų principo įtvirtinimui. Tai būtų pirmas žingsnis“, – partijos pranešime teigė jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Toliau vyks diskusijos dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų. Mūsų vizija – daugiau galių vietos savivaldai ir savarankiškas, atsakomybę prisiimantis tiesiogiai renkamas meras“, – sakė jis.
Anot „valstiečių“ lyderio, dėl to LVŽS taryba frakcijai Seime priklausančius parlamentarus paragino siekti, kad vėliau, priimant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, įgyvendinančius 2021 metų Konstitucinio Teismo nutarimą, būtų maksimaliai išlaikytas šiuo metu esantis merų statusas bei įgaliojimai.
Seimo frakcijų atstovai praėjusią savaitę sutarė teikti du alternatyvius Konstitucijos pataisų siūlymus dėl tiesioginių merų rinkimų.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūloma pataisa į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių merais Lietuvos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Opozicinių socialdemokratų projektu į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, kad merai renkami tiesiogiai, bet ir apibrėžiamas jo kaip tarybos vadovo statusas.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
