Paremti nepasitikėjimo projektą atsisakė demokratai, „darbiečiai“, socialdemokratai ir Mišri Seimo narių grupė.
„Kam pasirašyti, jeigu Vyriausybė paskelbė, kad liepos mėnesį atsistatydina? Kam interpeliuoti praktiškai atsistatydinusią Vyriausybę?“ – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Anot jo, žlugusi nepasitikėjimo procedūra galėtų tapti gelbėjimosi ratu konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybei.
„Nenoriu būti sąmokslų ieškotojas, bet tai panašu į tokį gelbėjimosi ratą šitai krizei išspręsti. Tikėtina, kad interpeliacijai valdantieji nepritars – būtų visiška savižudybė opoziciją palaikyti ir pritarti interpeliacijai. Net „valstiečių“ frakcijoje tikrai žinau, kad vienas narys nedrebėdamas nebalsuotų, už tai balsų nebūtų. Po tokio rezultato premjerei beliktų pasakyti, kad net ir šitas Seimas manimi pasitiki, tai kam man atsistatydinti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS pranešė, kad nutarta neremti „valstiečių“ iniciatyvos.
„Puikiai suprantame, kad greičiausiai, kaip ir visąlaik su opozicijos iniciatyvomis, ta iniciatyva neturės jokio palaikymo Seime, tiesiog baigsis tuo, kad nepasitikėjimas bus nepareikštas, o I. Šimonytė iš viso to skandalo išeis aukštai pakėlusi galvą, kad Seimas ja pasitiki“, – tvirtino A.Širinskienė.
Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos frakcijų atstovai taip pat teigė neremiantys nepasitikėjimo iniciatyvos, nes Vyriausybė ir taip ketina baigti darbą po NATO viršūnių susitikimo.
Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Vyriausybe gali teikti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga parlamente turi 19 narių, be kitų frakcijų palaikymo jai neužtektų balsų inicijuoti nepasitikėjimo procedūros.
„Valstiečių“ parengtame projekte nurodoma, kad nepasitikėjimas reiškiamas suvokiant teisinę ir politinę atsakomybę už valstybėje vykstančių procesų pasekmes, siekiant užtikrinti stabilumą valstybėje, atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situacijas.
„Mažai buvo sesijų, kuriose nebuvo grasinama, kad bus inicijuojamas nepasitikėjimas Vyriausybe, man atrodo, beveik kiekvienoje sesijoje buvo apie tai kalbama, tai gal šį kartą pagaliau opozicija susirinks parašus ir pradės procedūrą. Seimas numato tokią procedūrą pagal statutą“, – ketvirtadienį „valstiečių“ iniciatyvą Seime žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Premjerė yra pranešusi, kad liepos viduryje pati trauksis iš pareigų, jeigu Seimas nepaskelbs pirmalaikių parlamento rinkimų. Taip ji teigia prisiimanti atsakomybę keliems ministrams sulaukus kritikos dėl dokumentais nepagrįstų išlaidų jiems dirbant savivaldybių tarybose. Viena šių ministrų – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – pasitraukė iš pareigų.
