„Tai yra sutartis tarp partijų, kur apibrėžti visi bendradarbiavimo dalykai Seime, iš esmės tie visi dalykai, kurie yra, ir kaip mes bendradarbiausime savivaldybių, Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimuose, t.y., kad bendradarbiausime“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos vadovas Gediminas Kirkilas.
Anot jo, esamos kvotos nesikeičia. „Vyriausybė jau suformuota, remiantis rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis ir bendru sutarimu, čia jokių pokyčių neturėtų būti. Mums svarbiausia ne postų dalybos, o susitelkimas į jau pradėtas Lietuvai reikalingas reformas ir darbus“, – sakė G.Kirkilas.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad partijų susitarime įrašyta tik galimybė bendradarbiauti per rinkimus.
„Jei šnekam apie savivaldybių rinkimus, gali būti vairiausių įvariantų, kai kuriose savivaldybėse mes būsim galbūt ir absoliutūs oponentai, pvz, Širvinose, bet gali būti, kad kai kuriose savivaldybėse bus koalicija“, – žurnalistams Seime sakė R.Karbauskis.
Daugiau niekas, anot jo, koalicijos sutartyje nesikeičia. „Nieks nesikeičia, iš viso nieks nesikeičia“, – sakė R.Karbauskis.
Iki šiol „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“ buvo pasirašę frakcijų koalicijos sutartį, nes dar nebuvo įkurta Socialdemokratų darbo partija.
Koalicinį partijų susitarimą po Seimo rinkimų pasirašė LVŽS bei Socialdemokratų partija. Socialdemokratų vadovu tapus Gintautui Paluckui, partija priėmė sprendimą palikti valdančiąją koaliciją, tačiau tam pasipriešino grupė partijos senbuvių, sudariusių Seimo Socialdemokratų frakcijos pagrindą.
Maištininkai liko valdančiojoje koalicijoje, pasirašydami frakcijų koalicinę sutartį, pasitraukė iš Socialdemokratų partijos ir kovą įkūrė naują – Socialdemokratų darbo partiją, prie kurios prisijungė būrys buvusių „darbiečių“.
„Valstiečiai“ Seime turi 57 atstovus (su frakcijai pagal statutą nepriklausančiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu), Socialdemokratų darbo frakcija – 11 atstovų.
