Pats S.Skvernelis,pasak partijos pirmininko, galėtų tapti premjeru, o štai gerai žinomam ekonomistui Raimondui Kuodžiui, sako, galėtų siūlyti ūkio ministro kėdę. Tačiau įdomiau tampa, kai palygini šių dienų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lozungus su tais, kurie skambėjo prieš keletą metų arba vos prieš gerą pusmetį. Arba, kai pradedi aiškintis, kas tos partijos nariai, o kas tik šiaip – pavardės.
Tada kyla klausimas, o kas bus atsakingas už tų lozungų pavertimą realiais darbais, ko laukti iš partijos, kurios tik pusė sąrašo yra tikrieji nariai. Buvo ir taip, kad asmuo, būdamas kitos partijos nariu, oficialiuose dokumentuose deklaruodavo esąs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos įkūrėjas ir pirmininkas Ramūnas Karbauskis gali džiaugtis kelis kartus išaugusiais partijos reitingais, jis pats – tarp trijų geriausiai vertinamų šalies politikų.
Ramūnas Karbauskis planuoja grįžti į Seimą po daugiau nei dešimties metų pertraukos – jis nuo 1996 metų dvi kadencijas yra dirbęs Parlamente, pusmetį buvo Seimo vicepirmininkas, tačiau uolumu nepasižymėjo – Seimo etikos sargai R. Karbauskį yra baudę už posėdžių praleidinėjimą, o šis aiškino lankąs tik svarbius posėdžius.
„Aš pasakysiu, kad esu padaręs ne vieną klaidą. Tų klaidų buvo ir iš jų reikia mokytis. Kita vertus, aš dabar gerokai subrendęs (…) Dabar ir vaikai išauginti, tad laiko tikrai pakaks“, – teigia R.Karbauskis.
Tuo metu Ramūnas Karbauskis priklausė profesorės Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijai. Ji drauge su Rolando Pakso liberalais demokratais reikalavo, kad derybose dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) būtų išsaugota Ignalinos atominė elektrinė. Šios dvi partijos net siekė, kad ES, mainais į pažadą anksčiau nei numatyta uždaryti sovietinius RBMK reaktorius, finansuotų naujų saugių reaktorių statybą
Tačiau 2012 metais Ramūno Karbauskio vadovaujama partija, jau pakeitusi pavadinimą į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, buvo viena aktyviausių kovotojų prieš atominės statybą Lietuvoje, prisidėjo organizuojant referendumus, kuriais reikalauta Lietuvos teritorijoje uždrausti branduolinę energetiką apskritai, o dabar prioritetas – kitas.
„Šiandien, šnekant apie atominę energetiką, mes visiškai suprantame, kad pigi ir prieinama yra bioenergetika, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – pasakoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
Politologas Vincentas Vobolevičius sako, kad neigiamą visuomenės požiūrį į naujos atominės statybą lemia ne jos saugumo klausimai ar ekonominė nauda, o skandalai dėl potencialių projekto vykdytojų reputacijos. Juos politikai puikiai išnaudoja savo rinkimų kampanijoms.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga jautė, iš kur vėjas pučia, ir keitė savo pozicijas įvairiais laikotarpiais.
„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga jautė, iš kur vėjas pučia, ir keitė savo pozicijas įvairiais laikotarpiais. Taip, tai buvo įvaizdžio, kad esi arti žmonių, kalbi protingai, taip, kaip žmonėms atrodo teisinga, dalis“, – aiškina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.
Beje, mokslininkai tikina, kad Lietuva turėtų išžvalgyti savo skalūnų dujų atsargas ir pradėti jų gavybą, jei ji būtų ekonomiškai naudinga. O tam žalieji taip pat buvo paskelbę karą.
Dabar, prasidėjus rinkimų kampanijai, Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad grėsmės Lietuvos saugumui yra labai išaugusios ir pasisako už šalies gynybinės galios stiprinimą, tačiau prieš ketverius metus, 2012 gegužę, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga atsisakė pasirašyti partijų susitarimą dėl gynybos politikos siekti, kad krašto apsaugai būtų skirta 2 proc. šalies BVP. R. Karbauskis atrėmė, kad gynybai bus galima skirti daugiau tik tuomet, kai bus deramai pasirūpinta kitomis prioritetinėmis sritimis.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga atkreipė į save dėmesį triukšmingomis akcijomis už saugų maistą. Protestuotojai tikino, kad jei ES ir JAV susitars dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties, Europą užplūs genetiškai modifikuotas maistas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą viešai yra pareiškę norą, kad derybos su JAV vyktų sparčiau ir greičiau baigtųsi susitarimu. Tuo metu Europos Parlamente balsuojant dėl vieno iš derybų etapų, Valstiečių ir žaliųjų atstovas balsavo prieš.
„Balsavau prieš, nes be teigiamų dalykų, kuriuos atneš sutartis, t. y. bendro gyvenimo gėrio padidėjimas apie 1 proc., maždaug apie 1,5 proc. pablogės gyvenimas kaime, žemės ūkyje. Lietuvoje – pigūs produktai, žmonės – skurdūs, jie puls nežiūrėdami į kokybę, savo sveikatą“, – savo sprendimą aiškino europarlamentaras, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Bronis Ropė.
Nors partijos, išsiuntusios B.Ropę į Briuselį, pirmininkas tikina, kad valstiečiai ir žalieji – „už“ tolesnes derybas.
Lozungai, bėgant laikui keičiasi, keičiasi ir partijos reitingas visuomenės akyse. Šiame parlamente jie turi vos vieną atstovę, o štai, jei rinkimai įvyktų dabar, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gautų arti 8 procentų balsų ir tikrai turėtų daugiau parlamentarų. Ramūnas Karbauskis sako, kad valstiečiai ir žalieji dėl koalicijos pasirengę derėtis su visomis partijomis, išskyrus dvi – „Tvarką ir teisingumą“ ir „Darbo partiją“, kurios yra įklimpusios korupcijos skandaluose.
Tiesa, pati partija atrodo keistokai: R.Karbauskis dabar skelbia, kad jo suformuotame Seimo rinkimų sąraše Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai sudarys ne daugiau kaip pusę, didesnė dalis – kviestinės „žvaigždės“, kaip Saulius Skvernelis, su kurių pagalba, matyt, ir tikimasi iškovoti maždaug pusšimtį parlamento mandatų, tačiau kol kas viešinama tik viena kita pavardė – intriga išlieka.
Ar nenutiks panašių situacijų su naujojo šaukimo legionieriais? Visko gali būti, bet buvusieji dėl to problemų nemato.
„Tai šiek tiek primena sporto komandą, kuri sudaroma iš esmės iš legionierių, kurie nėra atsakingi už ilgalaikę partijos programą ir nori pasinaudoti šiuo metu esančiu trumpalaikiu populiarumu. Ar tie kviečiamieji politikai gali suformuoti normalią nuoseklią ideologiją, iš tikrųjų kol kas negalime pasakyti“, – situaciją analizavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas.
Legionierių praktika, atrodo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra nauja. Paklaustas apie vieną iš partijos Vilniaus skyriaus vadovų Vitalijų Balkų, kurį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje mini Valstybės saugumo departamentas, partijos vadovas atsako, kad šis jau yra pašalintas iš partijos.
Pats Vitalijus Balkus, 2012 metais buvo Socialdemokratų sąjungos narys, o kandidatuodamas į Europarlamentą, savo anketoje nurodęs esąs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Dabar tikina negalėjęs būti išmestas, nes tikruoju nariu niekada nebuvo, nors dirbo Valstiečių ir žaliųjų Vilniaus skyriuje, nes paprasčiausiai nebuvo kam.
Ar nenutiks panašių situacijų su naujojo šaukimo legionieriais? Visko gali būti, bet buvusieji dėl to problemų nemato.
„Vertinu R. Karbauskį kaip labai stiprų vadybininką. Rinkodarinis požiūris politikoje – normalu, nes rinkėjui, kuris nėra labai išrankus, nėra labai išprusęs, jam toks marketingas tinka, nes jis mato, kad tai nėra pati blogiausia partija“, – tikina buvęs LVŽS Vilniaus sk. vicepirmininkas Vitalijus Balkus.
