S.Jakeliūnas: pensijos kaupimas privačiuose fonduose yra priimtinas ne visiems
LVŽS kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad vienas iš pagrindinių Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ tikslų yra dabartinės pensijų sistemos pertvarka, atsisakant privataus pensijos kaupimo finansavimo viešųjų finansų lėšomis ir sudarant galimybę daliai dirbančiųjų grįžti tik į „Sodros“ sistemą.
„Esu skeptiškas, kaip antra pakopa dabar yra finansuojama ir kas joje dalyvauja – šio finansinio produkto rizikos tikrai yra priimtinos ne visiems dabartiniams dalyviams. Todėl tą pakopą ir apskritai visas pensijų sistemos dalis reikia nuodugniai įvertinti (...)
Laukia iš tikrųjų sudėtingas darbas ir diskusijos, tačiau noriu pabrėžti, kad jokie sukaupti pinigai (antros pakopos pensijų fonduose – BNS) nebus nacionalizuojami, pensijų kaupimas išliks, tačiau jis turės būti pakeistas taip, kad atitiktų tas realijas ir tendencijas, kurios vyksta ne tik kaimynystėje šalia mūsų“, – BNS yra sakęs S.Jakeliūnas.
„Valstiečių“ rinkimų programoje numatoma sukurti keturių pakopų pensijų sistemą. Pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, tuo metu „Sodra“ mokėtų taip pat automatiškai indeksuojamą einamųjų mokėjimų pensiją, kurios dydis priklausytų nuo gyventojo sumokėtų įmokų, nenustatant išmokų „lubų“.
Trečiąją pakopą sudarytų profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, o ketvirtąją pakopą – privati kaupiamoji gyventojo pensija, jungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas. Pastaroji pensija būtų finansuojama tik gyventojų įmokomis.
„Pensijos kaupimas turėtų vykti iš asmens lėšų, galbūt numatant ir tam skirtą neapmokestinamųjų pajamų dydį (....) Toks principinis siūlymas yra mūsų programoje ir mes sieksime jį įgyvendinti“, – teigė S.Jakeliūnas.
R.Lazutka: dabartinė pensijų kaupimo sistema – brangi bei neefektyvi
Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas R.Lazutka, kurį „valstiečių“ kandidatas į finansų ministrus S.Jakeliūnas yra įvardinęs kaip vieną iš galimų patarėjų įgyvendinant planuojamas viešųjų finansų reformas, tvirtina, kad „Sodros“ ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojama privataus pensijų kaupimo sistema yra brangi bei neefektyvi, todėl anksčiau ar vėliau ją neišvengiamai teks pertvarkyti.
„Praėjusio dešimtmečio pradžioje vykstant diskusijoms dėl planuojamos pensijų kaupimo reformos, ją palaikęs Pasaulio bankas ir vietos suinteresuoti asmenys kaip pavyzdį rodė tuo metu Vidurio ir Rytų Europoje šioje srityje pirmavusias Vengriją ir Lenkiją. Dabar žinome, kad Vengrija tą reikalą jau užbaigė (2010 metais visas pensijų fonduose laikomas gyventojų santaupas grąžino atgal į biudžetą – BNS), o Lenkija taip pat ieško būdų, kaip išbristi iš šios balos“, – BNS sakė R.Lazutka.
„Pas mus taip pat atsiranda žmonių, kurie supranta, jog tą daryti yra neprasminga, kad yra brangu finansuoti kaupimą iš „Sodros“, kuri pati skolinasi arba neturi pakankamai pinigų pensijoms išmokėti“, – pridūrė ekonomistas.
Jis taip pat tvirtino, kad daliai antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių gyventojų neapsimoka dalyvauti privačiame kaupime, tačiau dėl dabartinės finansavimo tvarkos jie to paprasčiausiai nesupranta.
„Dauguma žmonių negali perprasti, o svarbiausia – nemato ir reikalo ypatingai domėtis pensijos kaupimu, kadangi jie nejaučia tų pinigų, jiems atrodo, kad tai nieko nekainuoja ir jie nieko nepraranda. Jie nesupranta, kad tai kainuoja jų tėvams, kurie gauna mažesnes pensijas, kad turime skurdesnes viešąsias paslaugas, nes valstybės biudžetas daug ko nesugeba finansuoti“, – tvirtino ekonomistas.
Pasak jo, jei Lietuvoje visuomenė norėtų išsaugoti masinį pensijų kaupimą privačiuose fonduose, kur kas racionaliau ir skaidriau būtų sumažinti gyventojo „Sodrai“ mokamas įmokas 2 arba 3 procentiniais punktais ir atsilaisvinusias lėšas, galbūt privaloma tvarka, nukreipti į pensijų fondus.
„Tada bus aišku, kad žmonės moka iš savo pinigų, tada jie domėsis pas savo fondo valdytoją (kaupimo rezultatais – BNS). Tada galėtume diskutuoti ir apie „Sodros“ netekimus, matytume, kiek sumažėja pensijos dėl įmokų sumažinimo, viskas būtų skaidru ir aišku (...) Efektyvaus rinkos veikimo sąlyga yra vartotojų pasirinkimas ir balsavimas savais pinigais, dabar antroje pakopoje to nėra“, – pabrėžė R.Lazutka.
Jis pripažino, kad tokių siūlymų kritikai teisingai argumentuoja, jog sumažinus „Sodros“ įmokas ir tuo pačiu neįtvirtinus prievolės atsilaisvinusias lėšas skirti pensijų kaupimui, dalis gyventojų pinigus paprasčiausiai pravalgytų.
„Logiška, kad pravalgys, ir gerai, kad pravalgys, nes žmogui, uždirbančiam 400 ar 500 eurų, tikrai nėra ko kaupti trisdešimčiai metų, jei jis dabar, pritrūkus pinigų iki algos, yra priverstas skolintis arba atsisako būtiniausių dalykų“, – sakė ekonomistas.
Š.Ruzgys: būtina ieškoti visoms pusėms priimtinų, racionalių sprendimų
Pasak pensijų fondų valdytojams atstovaujančio Š.Ruzgio, „valstiečių“ rengiami pensijų sistemos pertvarkos planai yra pakankamai radikalūs ir iš esmės keičia pastaruosius 12 metų galiojančią sistemą.
„Visi žmonės tikisi dalį sumokėtų mokesčių atidėti su mintimi, kad tai kažkiek padidins jų būsimą pensiją. Taip yra diversifikuojama valstybės ateities demografinių problemų rizika. Jeigu kažkas komentuoja, kad pensijų fondai už nieką negali garantuoti, bet lygiai toks pat klausimas, kokį skaičių (pensijos dydį – BNS) valstybė gali garantuoti“, – BNS teigė Š.Ruzgys.
Jis atmetė teiginius, kad pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą yra būtina dėl to, kad daugelis gyventojų jos nesupranta.
„Galima plačiau juos šviesti, galų gale parinkti fondus pagal amžių. Buvo pateikta vieno žmogaus (S.Jakeliūno – BNS) nuomonė, kad visa tauta yra kvailiai, nieko nesupranta ir jiems apskritai nereikėtų žadėti pensijos iš privačios linijos, o valstybė viskuo pasirūpins. Na, čia kažkokiu komunizmu kvepia ir tai nėra rimta“, – tvirtino Š.Ruzgys.
„Diskusijų čia bus neišvengiamai, bet labai viliuosi, kad tos diskusijos bus pakankamai racionalios, bus išklausytos visos pusės“, – pridūrė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Dalis antroje pakopoje gyventojų sukauptų lėšų gali grįžti į „Sodrą“
R.Lazutka, taip pat akcentavęs, jog Lietuvoje nekalbama apie antros pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptų lėšų nacionalizavimą, neatmetė galimybės, kad dalis šių lėšų sugrįš į „Sodrą“. Anot jo, įgyvendinant permainas gyventojams turės būti suteikta galimybė toliau pensiją kaupti tik „Sodroje“, o tokiu atveju turėtų būti svarstoma ir dėl jų sukauptų lėšų sugrąžinimo „Sodrai“.
„Privačiuose fonduose sukauptos ir į „Sodrą“ sugrąžintos lėšos turėtų būti priskaičiuotos prie gyventojo sumokėtų įmokų, nuo jų ateityje priklausys ir gaunamos pensijos dydis. Aišku, mažiau sukaupę žmonės bus nusivylę, piktinsis, kad jiems pensija sumažės daugiau nei buvo sukaupta, tačiau tuo ta reforma ir buvo bloga“, – pabrėžė R.Lazutka.
Trečios pakopos valdytojai turi įrodyti ir pagrįsti žmogui, kai tai yra iš tiesų jam naudinga, – R.Lazutka.
Jis prognozavo, kad nepaisant pasipiktinimo, kurį sukels planuojama pensijų sistemos pertvarka, atsisakius privataus pensijų kaupimo finansavimo valstybės lėšomis, dauguma gyventojų privačiai pensijų nebekaups ir grįš į „Sodrą“. Anot R.Lazutkos, tą rodo ir dabartinių trečios pakopos savanoriško kaupimo pensijų fondų dalyvių skaičius – jų pirmojo pusmečio pabaigoje buvo mažiau kaip 50 tūkstančių.
„Trečia pakopa parodo, kaip žmonės realiai vertina privatų pensijų kaupimą. Ten tų dalyvių yra nedaug, nes žmogus moka iš savo kišenės ir galvoja, kur tuos pinigus dėti. Trečios pakopos valdytojai turi įrodyti ir pagrįsti žmogui, kai tai yra iš tiesų jam naudinga“, – teigė R.Lazutka.
Anot jo, taip pat reikėtų iš naujo spręsti dėl privačiam pensijų kaupimui taikomų mokestinių lengvatų. Šiuo metu trečioje pakopoje kaupiantys gyventojai gali kasmet pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata – deklaruojant pajamas susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų.
„Mokesčių lengvatas reikėtų labiau apriboti, gal susieti su gaunamomis pajamomis, lengvatas pritaikant tai gyventojų grupei, kuriai jos taptų realia paskata kaupimui. Gaunantiems, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų mėnesio algą, papildomų paskatų taupymui tikrai nereikia“, – aiškino R.Lazutka.
Pertvarka gali paskatinti profesinių pensijų fondų plėtrą
LVŽS programoje numatoma skatinti šiuo metu neišplėtotų profesinių pensijų fondų plėtrą – ketinama skatinti darbdavius ir darbuotojus naudotis šia galimybe, teikti jiems bei asocijuotoms verslo struktūroms ekspertinę ir kitokią paramą. Tiek R.Lazutka, tiek Š.Ruzgys tokius ketinimus vertina teigiamai.
„Kalbėdami apie pensijų kaupimą Vakaruose neakcentuojame, kad ten dominuoja būtent profesiniai pensijų fondai, kurie yra dar ir nesiekiantys pelno. Juos dažniausiai organizuoja darbdavių asociacijos kartu su profesinėmis sąjungomis“, – teigė R.Lazutka.
Pasak Š.Ruzgio, pasiūlymai leisti įmonėms labiau prisidėti prie darbuotojų ateities kūrimo yra sveikintini, tačiau kol kas išlieka daug neatsakytų mokestinių klausimų.
„Idėja labai teisinga, tik klausimas, kaip tą reikėtų daryti (....) Čia daugiausiai kiltų praktinių klausimų, nes galbūt tai reikštų, kad didinami mokesčiai įmonėms. O gal įmonės galės mokėti mažiau mokesčių ir tą skirtumą pervesti į savo darbuotojų sąskaitą?“, – svarstė Š.Ruzgys.
„Valstiečių“ programoje teigiama, kad įmokoms į profesinių pensijų fondus nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai.
R.Lazutka: „Sodros“ ir valstybės biudžeto pervedimai į pensijų fondus gali būti sustabdyti jau nuo 2017-ųjų pradžios
Teiginius, kad planuodama naują pensijų sistemos pertvarką valdžia gali pažeisti „teisėtų lūkesčių“ principą, R.Lazutka vertino kritiškai. Anot jo, laikantis tokio požiūrio nebūtų galima vykdyti jokių rimtų reformų.
„Norėdami išsaugoti valstybės įsipareigojimų tęstinumą, negalėtume judinti ir, pavyzdžiui, mokesčių sistemos, nes vadovaujantis tokia logika, PVM tarifo padidinimas nuo 18 iki 21 proc. pažeidžia teisėtus lūkesčius. Aišku, neturėtų kažkas būti keičiama atgaline data arba labai staigiai, tarytum prieš pat nosį užtrenkiant duris. Tokios reformos ir tokie sprendimai turi būti priimami juos išdiskutavus, jie turi įsigalioti po tam tikro laiko, kad žmonės galėtų jiems pasiruošti“, – sakė R.Lazutka.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad „Sodros“ ir valstybės biudžeto pervedimai į antros pakopos pensijų fondus gali būti sustabdyti jau pakankamai greitai, o atsilaisvinusias lėšas valstybė galėtų nukreipti, pavyzdžiui, vaiko pinigams finansuoti.
„Reikia turėti galvoje, kad dalis žmonių, nors matyt nelabai didelė, kaups ir savais pinigais, pereis į dabartinę trečią pakopą – sustabdžius finansavimą jie lyg ir turėtų greitai apsispręsti ir pasirinkti. Bet iš kitos pusės, žmonės gali ir nieko nedaryti – tie pinigai, kurie yra įmokėti į antros pakopos fondus, jie niekur nedingsta, jie yra investuoti, vertybiniai popieriai nupirkti ir brangsta. Todėl tokio skubaus sprendimo – kaupti toliau ar grįžti į „Sodrą“ – tai nereikalauja. Numatyti galimybę grįžti į „Sodrą“ reikia, bet apsisprendimo terminą reikėtų nustatyti ilgą, pavyzdžiui, penkerius metus“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, pervedimus į antros pakopos pensijų fondus būtų galima sustabdyti nuo kitų metų liepos, kai „valstiečiai“ planuoja 40 eurų padidinti pensijas, arba net ir nuo 2017-ųjų pradžios.
„Galima ir nuo Naujųjų metų, pataisas teikiant su 2017 metų biudžeto projektu, nors gal ir nereikėtų taip greitai. Labiau civilizuota gal būtų nuo kitų metų vidurio. Bet kuriuo atveju, nepasitenkinimas kils ir vienu, ir kitu variantu“, – svarstė R.Lazutka.
Jis pripažino, kad pensijų fondų valdytojams tai sukeltų problemų, nes sumažėtų jų įplaukos, tačiau pabrėžė, kad fondai taiko ne tik naujų įmokų administravimo, bet ir sukaupto turto mokestį, kuris leistų jiems toliau finansuoti savo veiklą.
***
Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų, nuo 2014 metų taip pat gyventojams taip pat suteikta galimybė prie kaupimo prisidėti savo lėšomis, taip gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.
Lietuvoje pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje veikė 21 antros pakopos pensijų fondas ir 12 trečios pakopos pensijų fondų – juose pensiją kaupė atitinkamai 1,236 mln. ir 48,95 tūkst. dalyvių.
Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 2,368 mlrd. eurų, trečios pakopos – 70,77 mln. eurų.
