„Manau, tai yra signalas, kad prasideda rinkimai, nežinau, gal „valstiečiai“ tuo nori paskelbti, kad nesiruošia vykdyti susitarime numatytų įsipareigojimų, jei dirbtų būsimoje Vyriausybėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I.Šimonytė.
Ji tvirtino nesuprantanti kritikos dėl atnaujintų programų, nes procesas prasidėjo „valstiečiams“ vadovaujant Vyriausybei, taip pat teigė, kad „valstiečių“ pasitraukimas Vyriausybės veiksmams jokios įtakos neturės, nes biudžetas bus planuojamas, kaip numatyta.
„Man teko girdėti įvairių pareiškimų, ypatingai susijusių su naujomis programomis, ugdymo turinio atnaujinimu, tai tas skamba itin paradoksaliai, turint mintyje, kad ugdymo programų atnaujinimas prasidėjo būtent „valstiečių“ vadovaujamos Vyriausybės laikais, dabar buvo baigtas procesas ir tos programos buvo pradėtos diegti. Tas galioja visoms programoms, netgi ir gyvenimo įgūdžių programai, kuri dabar labai kritikuojama kai kurių kritikų“, – kalbėjo premjerė.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad partijos valdyba priėmė sprendimą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo. Anot jo, tokį žingsnį lėmė blogėjanti švietimo padėtis.
Anksčiau apie svarstymus trauktis iš šio susitarimo buvo pranešusi opozicinė Darbo partija. Ji teigė šį žingsnį žengsianti, jei pasitvirtins, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas.
Klausimas dėl švietimo susitarimo vykdymo kilo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pranešus apie rengiamus streikus.
Organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.
Šios profsąjungos pirmininko A.Navicko duomenimis, streikuoti planuoja 228 ugdymo įstaigos ir apie 5000 jų darbuotojų.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
Jį tuomet pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
