Už tai, kad reikia iš naujo spręsti dėl dotacijos „socdarbiečiams“, balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 63 parlamentarai – jie norėjo, kad įstatymas būtų laikomas visai nepriimtu ir liktų galioti senesnė jo versija.
Už tai, kad iš naujo būtų svarstoma Biudžeto įstatymo pataisa, leidžianti skolintis naujų partijų finansavimui ir NATO įsipareigojimams, pasisakė 117 parlamentarų, septyni buvo prieš.
Įstatymus iš naujo Seimas svarstyti planuoja ketvirtadienį. Tuomet per priėmimo stadiją pirmiausia bus balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų ir prezidentės veto atmesti. Tam reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Valdantieji „valstiečiai“ su socialdarbiečiais tiek balsų ketina surinkti.
Valdantieji skuba prezidentės veto atmesti, nes nori, kad pataisos įsigaliotų iki tol, kol Vyriausioji rinkimų komisija paskirstys partijoms dotacijas. Pagal įstatymą, antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 dienos.
Ironizavo apie Seimo nario krepšelį
Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad Seimas apskritai negalėjo tokių pataisų priimti.
„Mes matome pavojingą tendenciją, kai valdančioji dauguma siekia pritaikyti įstatymus valdančiosios daugumos naudai“, – teigė M.Majauskas. Anot jo, bet kokios pataisos galėtų įsigalioti tik nuo 2020 m. pabaigos – po Seimo rinkimų.
Socialdemokratas Juozas Olekas taip pat kalbėjo apie korupcinį tokių pataisų pamušalą. Jis tikino, kad tai niekaip nesusiję su nacionaliniu saugumu. O „socdarbietis“ Artūras Skardžius tikino, kad pavojus nacionaliniam saugumui kils, jei naujos partijos bus priverstos ieškoti nelegalaus finansavimo.
Seimo narys Mantas Adomėnas agitavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. „Logiška raida būtų, jei padarytume Seimo narių krepšelius, kuriuos jie išsineštų išeidami iš frakcijų“, – ironizavo M.Adomėnas. Jis tikino, kad rimtai žvelgiant į politiką tokių dalykų būti negali, nes jos esmė yra stiprios politinės partijos.
Prezidentė siūlė likti prie dabartinės tvarkos
Prezidentė pataisas, kurios po rinkimų susikūrusiai parlamentinę frakciją turinčiai partijai numato skirti dotaciją ir leidžia tam skolintis lėšų, buvo vetavusi įžvelgdama pavojų partijų finansavimo sistemai ir galimybę piktnaudžiauti.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė iš Seimo tribūnos dėstė, kad D.Grybauskaitė įsitikinusi, jog rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos turi teisę gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant lėšų joms kitų metų biudžete. Ir finansavimą jos galėtų gauti tik laikinai – iki Seimo rinkimų. Taip pat, anot prezidentės, reiktų įdiegti saugiklius, kad partijos dėl pinigų neskiltų tyčia, fiktyviai arba nepersikurtų sulaukusios nuobaudų už šiurkščius pažeidimus.
Kita vertus, M.Lingė nurodė, kad prezidentė palaiko siūlymą mažinti rinkėjų palaikymo kartelę ir valstybės lėšomis finansuoti daugiau politinių partijų. Anot valstybės vadovės, kartelė galėtų būti 2 proc. rinkėjų balsų, o ne 3 proc., kaip yra dabar.
Taip pat prezidentė siūlo, kad partijų įstatymo pataisos su jos teikiamomis korekcijomis įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne nuo pasirašymo datos, kaip to siekė valdantieji.
D.Grybauskaitė nepritaria biudžeto pataisoms, susiejusioms galimybes skolintis tiek gynybos biudžetui didinti, tiek LSDDP dotacijai, sakydama, kad „gynybos poreikiai negali tapti partijų finansavimo įkaitu“.
Klausiamas, ar Seime apskritai galėjo būti priimami tokie įstatymai, kurie pagerintų dabartinių valdančiųjų gerovę, M.Lingė nurodė, kad klausimų dėl to kyla. Jis išreiškė viltį, kad tai išaiškins Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų pavasarį įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, jiems priklausytų per 200 tūkst. eurų.
Šiuo metu dotacijas gauna partijos, kurios per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus, yra surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų.
