Valstiečiai žalieji su koalicijos partnerių socialdemokratų pagalba priėmė didžiąją dalį pataisų. Alkoholį įsigyti nuo šiol galės tik 20 metų sulaukę asmenys, nemokamuose renginiuose gerti alkoholinius gėrimus bus galima tik specialiuose aptvaruose. Tiesa, dėl to Seimas dar galutinai balsuos birželio 1-ąją.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) filosofijos profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, ši valdžia užsiima kietąja socialine inžinerija ir susidūrusi su pasipriešinimu yra linkusi atsakyti dar didesniu uždarumu.
Jo manymu, žmonės turėtų pradėti diskutuoti, ar valdžia su jais bendrauja paliepimais, ar su jais yra tariamasi.
„Kada yra liepiama daryti, jungtis, nurodomas gyvenimo būdas, tai yra autoritarinis valdymo principas, o kitas yra, kai mes susitariame dėl tų pačių dalykų, remdamiesi įvairiais savivaldos mechanizmais ir iniciatyvinėmis grupėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Bet čia visada tvyro pavojus, kad nuo realios demokratijos gali būti judama link parodomosios“, – pabrėžė G.Mažeikis.
„Reali demokratija, kai išties yra skirtingos nuomonės, jos ilgai diskutuojamos ir po to sprendžiamos politiniais instrumentais, o kitas būdas yra kada imituojama demokratija. Kaip sovietiniais laikais sukviečiami kolektyvai, kurie sutartinai palaiko arba pasmerkia vieną ar kitą sprendimą. Sakyčiau, kad Lietuvai yra būdingas ėjimas veidu į Vakarus, atbulomis judant į Rytus“, – konstatavo filosofas.
Kai neveikia kritika, prasideda stipresnės priemonės
Profesoriaus teigimu, visuomenė priešintis gali įvairiais būdais, tačiau pats civilizuočiausias yra socialinė ir politinė kritika viešojoje erdvėje.
„Jei būtų atsižvelgiama į ekspertų, turinčių autoritetą visuomenėje, gerą tarptautinę kompetenciją, dalyvaujančių socialinėje, politinėje viešojoje erdvėje, nuomonę, jei jų balsai būtų girdimi, su jais būtų diskutuojama, nebūtų sakoma, kad mes geresni specialistai ir į jus neatsižvelgsime, tada visuomenės susierzinimas būtų žymiai mažesnis“, – pažymėjo G.Mažeikis.
„Nes tie aktyvistai, kurie dalyvauja socialinėje ir politinėje veikloje, ir yra tie ženklai apie vykstantį susijaudinimą visuomenėje. Tie žmonės gali atvirai kalbėti, jie visada rizikuoja būti kritikuojami, jie yra viešumoje, jų dėka, su jų pagalba vystosi ta lengviausia ir kritiškiausia komunikacija“, – dėstė jis.
„Kai neveikia tai, kai į paprastą socialinę, politinę kritiką jau nekreipiama dėmesio, tada pradeda veikti stipresnės priemonės. Tos stipresnės priemonės yra regimos ir neregimos. Neregimos – stiprus lobizmas, kuris Lietuvoje ir kitur pasaulyje niekada nesibaigia. O tarp regimų tai būtų pirmieji elementarūs protesto veiksmai, kurių labiausiai civilizuotas yra peticijos ir institucijų pareiškimai. Vėliau, žinoma, prasideda protestai gatvėse“, – pasakojo G.Mažeikis.
„Kai jau ir į tuos protestus nereaguojama, jie organizuojasi į sudėtingesnius, vis sunkiau juos suderinti su įstatymu, atsiranda konfliktai su policija, su teisės institucijomis. Tada šitie konfliktai gali peraugti į tokius occupy judėjimus, kai apgyvendinamos draudžiamos aikštės, tam tikros aplinkos. Kita vertus, gali būti skelbiami laikini streikai, kurie gali plėstis. Net ir visuotinio streiko akivaizdoje situacija dar yra valdoma“, – teigė filosofas.
Vadovaujasi kietosios socialinės inžinerijos principu
G.Mažeikio teigimu, tokie aikščių užėmimo, streikų atvejai Lietuvoje nėra populiarūs, o panašiausią metodą buvo galima matyti Darbo kodekso svarstymų metu.
„Po to jau prasideda dalykai, panašesni į riaušes. Riaušės prasideda tada, kai nebepavyksta suorganizuoti nei mitingo, nei demonstracijos. Arba tie mitingai ir demonstracijos būna nevaldomi ne dėl organizatorių, o dėl provokatorių įsikišimo. Kuo didesnis konfliktas, tuo daugiau visokių provokacijų galimybių. Galiausiai istorija baigiasi taip, kaip šių dienų Venesueloje, kada deginami automobiliai, prasideda socialinis chaosas“, – visuomenės pasipriešinimo struktūrą apibendrino ekspertas, pabrėždamas, kad tada valdžios atstovų pasitraukimas tėra vienintelis sprendimas.
Norint išvengti šito mechanizmo, kuris ne visada yra valdomas, yra tam tikri žingsniai. Lengviausia jų išvengti, kol visa tai dar yra socialinės, politinės kritikos, visuomenės diskusijos lygyje, – pažymėjo G.Mažeikis.
„Norint išvengti šito mechanizmo, kuris ne visada yra valdomas, yra tam tikri žingsniai. Lengviausia jų išvengti, kol visa tai dar yra socialinės, politinės kritikos, visuomenės diskusijos lygyje, kai nėra pažeidžiami jokie įstatymai, remiamasi demokratiniais principais“, – pažymėjo G.Mažeikis.
Dabartinės valdančiosios koalicijos žingsniai, G.Mažeikio manymu, nėra teisingi.
„Seimas ir Vyriausybė yra linkę vadovautis vadinamąja kietąja socialine inžinerija. Ji gali būti minkštinama, kai pamatoma, kad žmones negalima labai spausti ir pradedama derėtis. Bet gali būti ir kietinama, kai pamatoma, jog nepavyko prastumti tam tikro įstatymo, nes buvome nevieningi arba priėmėme žiniasklaidą ir su ja kalbėjomės, vadinasi, kitą kartą būsime vieningesni ir žiniasklaida nebegaus informacijos, o kitus mes dar stipriau prispausime“, – pasakojo filosofas.
„Susidaro toks įspūdis, kad vis dėlto dabartinė Lietuvos valdžia linksta kietinti socialinę inžineriją. Jei išties pasirinktas šitas kelias, tai jis yra klaidingas“, – konstatavo jis.
Politologas V.Nakrošis: „Yra ir kitų būdų problemoms spręsti“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Vitalis Nakrošis teigė, kad vyriausybės intervencijos gali būti įvairios ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų vyriausybė draudimų metodiką renkasi tik konkrečiu atveju.
„Yra ir kitų būdų problemoms spręsti. Tai gali būti informavimas, konsultavimas, programų kūrimas, agentūrų steigimas, teisės aktuose suteikiamos teisės ir pareigos, kad būtų pakeistas elgesys“, – vardino profesorius V.Nakrošis.
Jo manymu, kitos dabartinės valdžios reformos vykdomos visiškai kitokiu stiliumi nei alkoholio kontrolės klausimai.
„Pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma, kurios gairės paskelbtos prieš kelias savaites, numato tris pagrindines kryptis: universitetų tinklo konsolidavimą, studijų kokybės stiprinimą ir finansavimo pertvarkymą. Dėl finansavimo pertvarkymo planuojama skatinti ir paskatas, ir sankcijas“, – kitokį valstiečių ir žaliųjų požiūrį švietimo klausimais aptarė ekspertas.
„Kad universitetai turėtų paskatą jungtis, kad jie daugiau investuotų į studijų kokybę, telktų ribotus išteklius stipresniuose centruose. Tai nėra draudimų būdas“, – pabrėžė V.Nakrošis.
VU TSPMI profesorius pabrėžė, kad valstybės tarnybos srityje vyriausybė siūlo naują įstatymo variantą, kuriuo siekiama padaryti valstybės tarnybos modelį lankstesnį, kad valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų daugiau autonomijos ir laisvės taikyti tam tikras priemones.
„Darbotvarkėje dabar vyrauja alkoholio kontrolės pataisos, kurios ir sudaro tokį draudimų įspūdį“, – teigė V.Nakrošis.
Reformas skubina besikeičianti politinė situacija
„Vyriausybės programa yra visokių idėjų mišinys. Kalbant apie Vyriausybės programos priemonių planą, tai visiškai pragmatinis dokumentas, kuriame labai trūksta teksto. Tai daugiausia tikslų, darbų ir rodiklių rinkinys. Labai sunku įvertinti tą intervencijų logiką“, – taip valdžios atstovų nesugebėjimą logiškai pagrįsti savo sprendimų aiškino profesorius.
Kaip mes planuojame pereiti nuo dabartinės prie tos planuojamos situacijos?, – retoriškai klausė V.Nakrošis, pabrėždamas, kad vadinamoji profesionalų vyriausybė pateikė technokratinį dokumentą.
„Kaip mes planuojame pereiti nuo dabartinės prie tos planuojamos situacijos?“, – retoriškai klausė V.Nakrošis, pabrėždamas, kad vadinamoji profesionalų vyriausybė pateikė technokratinį dokumentą.
„Reikia pripažinti, kad Vyriausybės parengti dokumentai nėra pačios aukščiausios kokybės, nes iš tų sisteminių permainų Seimą pasiekė tik keli tokie planai arba įstatymų paketai – dėl miškų ūkio pertvarkymo, dėl alkoholio kontrolės, dėl aukštojo mokslo. Daugelyje kitų sričių vyriausybė dar neturėjo pakankamai laiko arba gebėjimų, kad parengtų aukštos kokybės permainų planus“, – pabrėžė profesorius.
Jo teigimu, puikiu pavyzdžiu tapo miškų ūkio pertvarkos siūlymai. „Jei Vyriausybė būtų padariusi išsamią analizę, o ne tik išnagrinėjusi dabartinę padėtį ir siūlomą sprendimą, bet visas siūlomas alternatyvas ir būtų jas palyginę, pasiūlę geriausią sprendimą, tai gal nebūtų buvę poreikio užsakyti nepriklausomą ekspertizę“, – konstatavo V.Nakrošis.
Politologas pabrėžė, kad valstiečiams ir žaliesiems vis labiau tiksi laikrodis, o besikeičiantis politinis kontekstas gali priversti skubinti reformas, kurios vėliau neturės pakankamo palaikymo.
„Dabar darbotvarkėje yra toks galimybių langas, tačiau nežinia, kokia bus politinė situacija dėl valstiečių ir žaliųjų santykio su socialdemokratais, konservatoriais. Gali pasikeisti vyriausybės statusas. Ji jau dabar iš dalies veikia kaip mažumos vyriausybė, tačiau pasitraukus socialdemokratams gali būti įvairi pokyčių“, – prognozavo V.Nakrošis.
