„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 04 07

Valstybė atima savarankiškumą iš neįgaliųjų

Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ administracijos direktorė Henrika Varnienė teigia, kad Lietuvoje, panašiai kaip ir kitose šalyse, yra apie 10 proc. neįgaliųjų, t.y. apie 280 tūkst. Didžioji dalis jų gyvena su savo šeimomis, tačiau apie 7 tūkst. gyvena globos namuose.
Neįgalieji
Neįgalieji / BFL nuotr.

Jos tikinimu, problema yra ta, kad per 24 Nepriklausomybės metus šioje srityje beveik nebuvo jokių pokyčių. Šiandien norima užtikrinti tokią neįgaliųjų sistemą, kuri leistų jiems gyventi su savo šeima, o ne globos namuose, kuriuose nors ir yra jais rūpinamasi, atsiranda kita bėda.

„Taip, jais yra rūpinamasi, mes nesakome, kad jie yra palikti be priežiūros, tačiau tai yra meškos paslauga. Tas rūpestis ir begalinė globa turi ir kitą pusę. Žmonės tampa ilgam nesavarankiški. Bėda ta, kad papuolę į globos namus, žmonės iš ten neišeina. Žmonės ten gyvena apie 40 metų ar visą savo gyvenimą. Tai neteisinga“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ sakė H.Varnienė.

Mažos pensijos

Tas rūpestis ir begalinė globa turi ir kitą pusę. Žmonės tampa ilgam nesavarankiški. Bėda ta, kad papuolę į globos namus, žmonės iš ten neišeina, – sakė H.Varnienė.

Vidutinė pensija neįgaliam asmeniui siekia 500–600 Lt, vaikams – 700 Lt. Jei neįgalusis gyvena globos namuose, jo išlaikymas valstybės biudžetui kainuoja apie 2000 Lt. Mažas lėšų skyrimas neįgaliajam gyvenant šeimoje tampa dar vienu trukdžiu, kuris neleidžia negalią turinčiam asmeniui gyventi su šeima, nes tiesiog nėra galimybių artimiesiems pasirūpinti juo.

„Neįgalieji neturi pasirinkimo, čia didžiausia bėda. Jeigu tik turi didesnę negalią, tiesiu taikymu keliauji į globos namus. O kodėl nėra užtikrinama pagalba, kad žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi savo šeimoje? Europinės lėšos yra investuojamos į globos namus, kas užsuka didžiulį ratą ne vienam dešimtmečiui“, – konstatavo situaciją H.Varnienė.

Investicijos keliauja ne ten, kur jų reikia

Neįgaliųjų bendruomenės atstovė pabrėžė, kad per mažai lėšų yra skiriama bendruomeninių paslaugų plėtrai.

„Visos sumos skiriamos globos namams, argumentuojant, kad, pavyzdžiui, sugriuvo stogas. Juk nepaliksi žmonių be stogo. Na, iš tikrųjų juk nepaliksi. Bet ar tai yra ta investicija, kurią reikėtų daryti, kalbant apie neįgalių žmonių globą?“ – klausė H.Varnienė.

„Jeigu investavome į globos namų statybas, buvo galima investuoti ir į butus. Neįgalieji gyvena visoje Lietuvoje“, – sprendimų būdų ieškojo pašnekovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs