JK pirmą kartą fiksuota COVID-19 atmaina pasiekė Prancūziją, Ispaniją ir kitas Europos valstybes, taip pat – Australiją, Japoniją, Pietų Afriką, Pietų Korėją. Skelbiama, kad šis viruso variantas plinta iki 70 proc. sparčiau nei iki šiol nustatytos įprastos COVID-19 atmainos.
15min pasidomėjo, ar Lietuvoje bandoma aptikti naująją COVID-19 mutaciją ir kaip tai daroma.
Naudojama speciali įranga, reagentai
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vyriausioji specialistė Simona Kalvelytė teigė, kad to neįmanoma padaryti įprastų COVID-19 tyrimų metu, kai iš gyventojų nosiaryklės imami tepinėliai.
Tam reikia reagentų ir specialios įrangos, ko NVSPL neturi.
„Lietuvoje atliekamų rutininių molekulinių tyrimų metu, kai nustatoma COVID-19 ligos diagnozė, nėra tiriama galima viruso mutacija. Mutacijai nustatyti turi būti atliekamas viruso genomo sekos nustatymas, naudojant visai kitokius reagentus ir įrangą“, – dėstė ji.
Laboratorijos specialistė tikino, jog viruso genomo sekos nustatymas užtrunka: „Viruso sekos nustatymas yra ilgiau trunkantis procesas, trunkantis ne mažiau 3 dienų, o gautos sekos lyginamos su kitomis referentinėmis sekomis ir taip nustatoma, ar yra tam tikrų mutacijų ir pakitimų viruso genome.“
S.Kalvelytė teigė, jog COVID-19 mutacijas galėtų aptikti įstaigos, turinčios sekoskaitos įrangą.
Kol kas tyrimai nedidelio masto
O tokią, E.Sužiedėlienės žiniomis, tikrai turi Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kai kurios ligoninės. Čia mokslininkai atlieka COVID-19 genomo tyrimus, tačiau tik savo iniciatyva ir nuožiūra.
Mokslininkų iniciatyva nedidelės apimties tyrimai yra vykdomi.
„Mokslininkų iniciatyva nedidelės apimties tyrimai yra vykdomi Vilniaus universitete, beje, Vilniaus universitetas tokiems tyrimams skyrė šiek tiek lėšų, ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, nes jie turi Mokslo tarybos projektą, kuriame numatyta atlikti genomo sekoskaitą. Bet daugiausia atlikta pirmosios bangos genomų sekoskaita, tuo metu cirkuliavusių virusų“, – 15min pasakojo mokslininkė.
Tam, kad COVID-19 genomo sekos tyrimai vyktų plačiu mastu, reikia ir atitinkamo finansavimo.
-
Nuo pirmadienio 4 val. ryto iki Naujųjų metų stabdomi skrydžiai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą
-
Nauja koronaviruso atmaina: ką apie ją žinome ir ar padės vakcinos?
-
Čekija aiškinasi, ar Prahoje aptikta koronaviruso atmaina susijusi su „britiška“ mutacija
-
Žinia įstrigusiems Jungtinėje Karalystėje: skrydis – gruodžio 28 dieną, Lietuvai rezervuotos 48 vietos
„Šiuo metu finansavimo tam nėra skirta. Jeigu mokslininkai tai daro savo iniciatyva, tai taip, bet kol kas aš nežinau jokios informacijos, kad tai vyktų kažkokia kita apimtimi.
Mes deklaravome, kad Vyriausybė turi skirti lėšas, jeigu ji nori atlikti sisteminius tyrimus, nes tai nemažai kainuojantys tyrimai. Įrangos ir ekspertų kompetencijų mes turime, tik finansavimo reikia“, – teigė E.Sužiedėlienė.
Kainuotų tūkstančius eurų
O finansavimas tokiems tyrimams, kartu ir reikalingiems reagentams, turėtų siekti tūkstančius eurų.
„Vieno genomo nustatymas galėtų kainuoti apie 1 tūkst. eurų, neįskaičiuojant darbo valandų, apmokėjimo už darbą. Apytiksliai turėtų kainuoti tiek, bet mums reikia galvoti ne apie pavienius nustatymus, o dešimtis, šimtus nuskaitymų“, – tikino E.Sužiedėlienė, pažymėdama, kad užsienio valstybės į COVID-19 genomo sekos tyrimus investuoja.
„Kai kurios atlieka labai didelio masto [tyrimus], pavyzdžiui, Didžioji Britanija taip ir nustatė, kad pas juos plinta tas variantas, nes atlieka daug sekoskaitos. Jie maždaug 10 proc. nuo nustatytų [atvejų ištiria]“, – dėstė mokslininkė.
Prie prezidentūros sudaryta Sveikatos ekspertų taryba dar lapkričio 16-ąją rekomendavo Lietuvai pradėti vykdyti plataus masto COVID-19 genomo tyrimus.
„Tikslinga inicijuoti Lietuvoje cirkuliuojančių SARS-CoV-2 viruso genomų sekoskaitos reguliarius ir plataus masto tyrimus, siekiant nustatyti mutacijų profilį ir galimą jo poveikį virulentiškumui, diagnostikos ir numatomų vakcinavimo priemonių efektyvumui.
Lietuvoje cirkuliuojančio viruso pilnos genomo sekos būtų teikiamos į GISAID duomenų bazę ir lyginamos su kitose šalyse cirkuliuojančių virusų sekų duomenimis.
Viruso genomo tyrimai turi būti atliekami nuolat, tam užtikrinant reikalingą finansavimą. Tikslinga atlikti 50–100 izoliatų genomo sekų analizę per mėnesį (600–1200 sekų per metus)“, – tuomet nurodė ekspertai.
Laukia Vyriausybės ekspertų nuomonės
Nepaisant to, ministerija dėl COVID-19 genomo tyrimų į ekspertus, tik kiek kitos sudėties, kreipėsi dar kartą.
„Klausimą dėl COVID-19 sekoskaitinių tyrimų, galimybių ir tikslingumo juos atlikti Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija perdavė Sveikatos ekspertų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiuo metu yra laukiama tarybos rekomendacijų“, – 15min nurodė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.
Koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimus savo iniciatyva darantis LSMU pirmadienį paskelbė jų rezultatus. Šį kartą mokslininkai tyrė 60 COVID-19 mėginių, Lietuvoje surinktų lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Siekta išsiaiškinti, kokios viruso genetinės variacijos yra paplitusios Lietuvoje, o ne aptikti naują, su JK siejamą COVID-19 atmainą. Jos tyrėjai mėginiuose ir neaptiko.
Tikslingą tyrimą pradėjo Santaros klinikos
Mokslininkų nuomone, su JK siejamas viruso tipas Lietuvoje nėra plačiai išplitęs, tačiau tai nereiškia, kad jo Lietuvoje nėra. Siekiant tai išsiaiškinti, mėginius, jų teigimu, reikėtų atrinkti pagal specifinius PGR žymenis arba tiriant atvykusius iš JK.
Apie tai, kad atrinko septynis viruso mėginius ir atliks genomo sekoskaitos tyrimus, pirmadienį pranešė Santaros klinikos. Tai įstaiga padarė vadovaudamasi „laboratoriniais tyrimo ypatumais“, tačiau, ar mėginiai paimti iš tų žmonių, kurie lankėsi JK, Santaros klinikos nepatikslino.
„Šie tyrimai patvirtins arba paneigs minėtos naujos viruso atmainos paplitimą Lietuvoje. Tyrimų rezultatų tikimasi po maždaug dviejų savaičių. Apie rezultatus visuomenė bus informuota“, – pranešime žiniasklaidai nurodė įstaiga.
