Kai pirmą kartą Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo aptikta gyvsidabrio, ji tik ką buvo įžengusi į pastato vidų. Nuodingos medžiagos buvo papilta aplink vazoną, kuriame augo palmė. Buvo iškelta baudžiamoji byla, tyrimas truko apie pusmetį, galiausiai buvo sustabdytas. Nors tuomet įvykį tyrę pareigūnai ir buvo atradę ne kartą teistą įtariamąjį, jo kaltės įrodyti nepavyko.
„Išmetė tą palmę į šiukšlinę ir viskas tuo baigėsi. Iš kur tas gyvsidabris atsirado? Liko neaišku. Manyta, jog taip kažkas suvedė sąskaitas su teismo pirmininku“, – 15min pasakojo R.Šaltinienė.
Niekas tuomet patalpų nuodugniai neapžiūrėjo, tad 2012 m. gruodžio 12 d., vedant teisme signalizaciją ir gręžiant lubas, vėl buvo aptikta gyvsidabrio. Rasta jo ir grindyse, sienose. Advokatė įsitikinusi, jog jis ten pragulėjo nuo pat tų 2003 m. Tinkamai tuomet ištyrus patalpas, pasak jos, būtų išvengta žmonių nuodijimo visą dešimtmetį.
„2003 m. vykdė remontą. Matyt, tuomet ir buvo prikišta į sienas to gyvsidabrio. Teismo niekas nesaugojo. Kas norėdavo, tas įeidavo. Kiek anekdotų visokių buvo: bylos dingdavo, herbai, kilimai. Kartą buvo ir benamiai įsimetę – rado posėdžių salėje švenčiančius. Tad patekti į vidų ir padėti gyvsidabrio nebuvo problemų. Tik vėliau atsirado grotos ant langų, rakinti vidines duris pradėjo, o 2012 m. jau ir signalizaciją susiruošė įvesti.
Beje, po to, kai rado to gyvsidabrio, teismas dirbo dar savaitę. Tikino, jog nepavojinga. Bandė užglaistyti. Už tai ir duodame valstybę į teismą, kad laiku nesugebėjo užtikrinti saugių darbo sąlygų“, – paaiškino advokatė.
Byloje – 32 ieškovai
Keletą metų ši civilinė byla dėl žalos atlyginimo keliavo iš vieno teismo į kitą, kol galiausiai apsistojo Širvintų rajono apylinkės teisme. Jau vien tai – bylos vilkinimas, pasak R.Šaltinienės, yra pagrindas kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
„Demokratinėje valstybėje tai turėtų būti išspręsta derybų metu. Deja... Iškart po įvykio Seimo išvažiuojamajame posėdyje Ukmergėje kalbėta tik apie pastato problemą, o ne apsinuodijusius jame dirbusius asmenis. Juk mes – Lietuvos valstybės piliečiai, tad valstybė turi mums garantuoti normalias sąlygas dirbti. Ir nereikia neigti faktų, kurie ir taip aiškūs“, – piktinosi advokatė.
Iš viso byloje – 32 ieškovai, iš kurių – 6 advokatai ir 2 jų padėjėjai. Tačiau nukentėjusiųjų – kur kas daugiau. Juk per tiek metų gyvsidabriu užnuodytame Ukmergės teisme apsilankė gausybė žmonių.
„Buvo nustatyta apie 60 nukentėjusiųjų. Prokurorams ir teisėjams išmokėtos kompensacijos – po 5 000 litų. Advokatams Advokatų taryba išmokėjo po 580 eurų ir pasiūlė nemokamus tyrimus“, – skirtingą požiūrį į nukentėjusiuosius atskleidė R.Šaltinienė.
Kaip ir 2003 m., taip ir 2012 m., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teroro akto, bet nenustačius įtariamųjų, kurie galėjo padėti gyvsidabrio teisme, tyrimas sustabdytas.
Peršalimai baigiasi ligoninėje
Širvintų apylinkės teisme šiais metais jau įvyko parengiamasis bylos posėdis. Bylą nagrinėti iš esmės ruošiamasi kovo 27 d. Ieškovų tikslas – taikiai užbaigti bylinėjimąsi, tai yra, gauti padorias kompensacijas už sugadintą sveikatą.
Paklausta, kaip jaučiasi, R.Šaltinienė pripažįsta, jog gyvsidabris paliko ryškius neigiamus požymius organizme. Juk apnuodytoje aplinkoje ji leisdavo beveik kiekvieną dieną, dešimt metų.
„Pirmą kartą teisme sėdžiu be mantijos. Keistas jausmas. Ko reikalauju iš valstybės? Esamos ir būsimos turtinės bei 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kaip bebūtų, tai yra gydymas, vaistai ir sutrumpintas gyvenimas. Skaudu ir pikta, kad valstybės atstovai nenori matyti dėl jų aplaidumo nukentėjusiųjų žmonių“, – patikino R.Šaltinienė.
Paklausta, kaip jaučiasi šiandien, ji pripažįsta, jog gyvsidabris paliko ryškius neigiamus požymius organizme. Juk apnuodytoje aplinkoje ji leisdavo beveik kiekvieną dieną, dešimt metų.
„Nuovargis, bendras organizmo silpnumas, dirglumas, sutirštėjo kraujas. Kiekvienas menkiausias peršalimas man baigiasi ligoninėje. Gulėti joje jau teko triskart“, – patikino moteris.
Vaistai tiek R.Šaltinienei, tiek ir kitiems nukentėjusiesiems, nėra kompensuojami. Rekomenduotas ir reabilitacinis gydymas, tačiau jis – mokamas, o ir sanatorijose specialistai apie tai, kaip reikia gydyti gyvsidabriu apsinuodijusį žmogų, nežino beveik nieko.
„Anksčiau Vilniuje veikdavo dvi palatos, kuriose buvo pacientams valomas gyvsidabris. Nepriklausomoje Lietuvoje apsinuodijimų šia medžiaga nėra. Perku kas mėnesį vaistus. Lietuvoje jie kainuoja 92 eurus. Lenkijoje nusipirkau juos už 45 eurus. Ukrainoje – už 38 eurus. Kyla klausimas, kas, pardavę 28 tabletes, Lietuvoje uždirba 50 eurų?
Per mėnesį vaistams išleidžiu 175 eurus. Tai yra daug. Juk nukentėjo ne tik teisėjai, prokurorai ir advokatai, bet ir teismo valytojos. Kaip joms tų vaistų nusipirkti?“, – apsinuodijimo sąlygotas išlaidas įvardijo R.Šaltinienė.
Anot jos, viena teisėja darbe buvo nualpusi net dukart.
Pastatas žalos patyrė, žmonės – ne?
Prabėgus daugiau nei ketveriems metams nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo uždarymo, pastatas stovi kaip koks vaiduoklis. Priklauso jis Valstybės turto fondui, kuris niekaip negali jo parduoti. Pasak R.Šaltinienės, niekas neperka jo net už 1 eurą.
„Demerkurizacijos, gyvsidabrio šalinimui iš aplinkos, buvo skirtas ne vienas šimtas tūkstančių litų, tačiau kur jie padėti? Užklausėme to atitinkamų institucijų, nes manome, kad realiai tik vandenuku bylos buvo nuplautos ir viskas. Jas iš teismo lauk nešė su specialiomis aprangomis. Tai jei ten nieko pavojingo, kam tų apsaugų reikėjo? Ar gyvsidabris nebuvo išnešiotas kitur? Valstybė paprasčiausiai meluoja“, – iki šiol taip ir neatsakytus klausimus vieną po kito kėlė R.Šaltinienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai teisme laikysis vienos pozicijos, bent jau tokia ji nuskambėjo parengiamojo posėdžio metu: žala žmonių sveikatai nebuvo padaryta.
„Pastatui padaryta žala – jis ir šiandien nėra tinkamas naudoti, o žmonės žalos nepatyrė? Robotai esame? Sveiku protu nesuvokiamas požiūris į žmogų. Vien jau skydliaukės ligos nustatytos kas trečiam nukentėjusiajam. Viešoje erdvėje ir teismuose valstybės atstovai gieda skirtingas giesmes: tai gyvsidabrio koncentracija daugybę kartų viršijo normas, tai neviršijo“, – piktinosi R.Šaltinienė.
Pasak jos, valstybė tiesiog nori išsisukti nuo kompensacijų nukentėjusiesiems mokėjimo.
Ruošiamas sklypas naujam teismo pastatui
Kol senasis Ukmergės rajono apylinkės teismo pastatas, lyg nuodų sandėlis, stovi neeksploatuojamas, kitoje miesto vietoje jau ruošiamas sklypas naujojo statyboms. Teritorija aptverta, tačiau nieko joje nevyksta. Šiuo metu teisėjai ir teismo darbuotojai glaudžiasi Ukmergės rajono policijos komisariato pastate.
15min primena, jog 2012 m. gruodį ir 2013 m. pradžioje tuometiniame Ukmergės teismo pastate ugniagesiai gelbėtojai surinko beveik tris kilogramus gyvsidabrio.
Praėjus keliems mėnesiams po įvykio ir atlikus laboratorinius sveikatos tyrimus, 40 Ukmergėje dirbančių teisininkų nustatytas lengvo laipsnio lėtinis apsinuodijimas gyvsidabriu. Didžiajai daliai minėtų asmenų buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių anksčiau jie neturėjo.
Kaip skelbta, į sienas įsigėrusių nuodingų gyvsidabrio garų koncentracija leistinas normas viršijo tūkstančius kartus. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2013 m. sausio 17 d. netgi buvo dėl šio įvykio paskelbusi ekstremalią padėtį, o 2013 m. liepos 3 d. Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo surengęs išvažiuojamąjį posėdį Ukmergės mieste: spręsta, ką daryti su pastatu.
