Tai BNS patvirtino A.Romanovskis. Jo teigimu, valstybės reikalavimu taikos sutartis yra konfidenciali, todėl jis negali atskleisti jam kompensuotos žalos sumos.
„Vertinant pasirašytą taikos sutartį apima dvejopi jausmai. Vieną vertus yra džiugu, kad su valstybe galima susitarti, o ne bylinėtis, kad valstybė pripažįsta savo klaidas ir jas atlygina. Kitą vertus, tų išgyvenimų, kuriuos teko patirti man ir mano šeimos nariams, neatpirks jokia kompensuota žala“, – BNS sakė A.Romanovskis.
„Asmeniškai aš jokio pergalės jausmo nejaučiu (....) Liūdna, kad už kažkieno klaidas turi sumokėti valstybė“, - pridūrė jis.
Valstybės bei A.Romanovskio taikos sutartį rugpjūčio 23 dieną patvirtino Vilniaus apygardos teismas, tačiau informacijos apie jos turinį teismas neteikia, BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
„Kilęs teisminis ginčas baigtas naudojant teisminės mediacijos institutą, valstybei, veikiančiai per jos institucijas, ir ieškovui susitarus dėl žalos dydžio ir taikos sutarties sąlygų“, – rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.
A.Romanovskis 2017 metais buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, o 2020 metais kreipėsi į teismą, prašydamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jis prašė priteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų dėl, jo teigimu, neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų.
A.Romanovskis 2020 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų dėl, jo teigimu, neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų.
Vilniaus apygardos teismas buvo nurodęs, kad ieškinyje A.Romanovskis teigė 2008-2017 metais patyręs neteisėtus operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus, dėl kurių patyrė per 128 tūkst. eurų turtinės ir daugiau nei 100 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Lietuvai šioje byloje atstovavo Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.
2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad A.Romanovskis ir kartu su juo dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo byloje teistas buvęs Seimo narys Vitas Matuzas buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems pateiktų kaltinimų. Išteisinamuosius nuosprendžius šioje byloje buvo priėmę ir Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismai.
Prokuratūra bandė įrodyti, kad V.Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime.
Byloje teigta, kad būdamas Seimo nariu V.Matuzas pats ieškojo fondui rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus tuo negalėjo užsiimti. Prokurorų teigimu, kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V.Matuzo pritarimo Seime priimant jų verslui palankius įstatymus. Teigta, kad tokiems sandėriams įvykti padėjo lobistas A.Romanovskis.
Visų instancijų teismai tąkart bylą sprendė vienodai – lobisto veiksmuose nusikaltimo požymių jie nerado.
