„Turime teisę aukštesniam prokurorui skųsti prokuroro padarytąją išvadą. Gali būti, kad tokia teise bus pasinaudota. Apibendrintai kalbant, kad prokurorai nutraukia tyrimus dėl mūsų pateiktos medžiagos – taip, tokių atvejų pasitaiko. Tačiau mes dažniausiai pasinaudojame apskundimo galimybe ir po tokio mūsų veiksmo ikiteisminis tyrimas būna atnaujinamas“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė G.Švedienė.
Anot jos, akivaizdu, kad valstybė šiam objektui atkurti „nebuvo pasirengusi“.
Ekspertų išvadoje konstatuota, kad iš viso Valdovų rūmų atstatymo darbams tirtu laikotarpiu panaudota 213 mln. 116 tūkst. litų, tuo metu Valstybės kontrolės nurodyta gerokai didesnė suma tebuvo prognozuojama visiško rūmų atstatymo kaina.
„Šiandien ginčijamasi – statybos ar restauraciniais įkainiais turėjo kilti Valdovų rūmai. Ginčų nebūtų, jeigu prieš pradedant darbus būtų parengti specifiniai, tik šiam objektui būdingų darbų įkainių reglamentai“, – teigė G.Švedienė.
Kovo 18 dieną Generalinė prokuratūra pranešė, kad nutraukianti ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo, nes nepasitvirtino Valstybės kontrolės išvados.
Anot prokuratūros, nenustatyta faktinių duomenų apie neteisėtą Valdovų rūmams atkurti skirtų lėšų užvaldymą, pasisavinimą ar jų iššvaistymą.
Tokią išvadą Generalinės prokuratūros prokurorai padarė, įvertinę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertų pateiktas išvadas.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės pranešimą ir valstybinio audito ataskaitą, kurioje teigta, jog Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos padidėjo 3,63 karto nuo 114 mln. 670 tūkst. litų (numatytos sumos) iki 367 mln. 669 tūkst. litų (galutinės kainos).
Vertindami šiuos auditorių pateiktus duomenis, tyrėjai, ekspertai ir prokurorai nustatė, kad jie nėra tikslūs. Paaiškėjo, kad sudarant sutartį dėl Valdovų rūmų statybos, išvis nebuvo sutarta dėl jų kainos, o tik nustatytas jos apskaičiavimo mechanizmas – formulė.
Ekspertų išvadoje konstatuota, kad iš viso Valdovų rūmų atstatymo darbams tirtu laikotarpiu panaudota 213 mln. 116 tūkst. litų, tuo metu Valstybės kontrolės nurodyta gerokai didesnė suma tebuvo prognozuojama visiško rūmų atstatymo kaina.
Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad Valstybės kontrolė darydama savo vertinimus neatsižvelgė, kad 2000 metais su Valdovų rūmų atkūrimu susijusių institucijų darbuotojai, skaičiavę ir rengę pirminius Valdovų rūmų atstatymo dokumentus, neturėjo objektyvių galimybių įvertinti ir žinoti kaip 2000-2010 metais keisis statybos medžiagų, darbo užmokesčio ir kitos rinkos kainos, kokie bus archeologinių ir kitų tyrimų rezultatai bei kokie sprendimai bus priimti įgyvendinant Seimo priimtą Valdovų rūmų atkūrimo įstatymą bei Vyriausybės patvirtintą Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Šiemet iki liepos 1 dienos turėtų būti baigtas pirmasis rūmų atkūrimo etapas ir atidarytas muziejus. Kada bus atkurti visi rūmai, niekas neprognozuoja.
