Tai leis padaryti formuojama atskira konkursinė eilė tokiems asmenims, numatyta neseniai priimtose įstatymų pataisose. Tokia konkursinė eilė formuojama pirmą kartą.
Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Šiems asmenims bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.
Antrajai konkursinei eilei sudaryti numatoma skirti beveik 1,5 mln. eurų valstybės finansavimo, tai yra apie 10 proc. viso valstybės finansavimo studijų vietoms.
Tai leis pagal antrąją konkursinę eilę priimti beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos, teigiama pranešime.
Iš viso šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai.
Valstybės finansuojamų vietų daugėja ir medicinos, burnos priežiūros, farmacijos, reabilitacijos studijų krypčių programose.
Kiek mažėja valstybės finansuojamų vietų žemės ūkio mokslų, sporto, humanitarinių, gyvybės mokslų, visuomenės sveikatos, kosmetologijos, menų studijų programose, kolegijose – ir socialinių mokslų studijų programose.
„Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų – apie 600 tūkst. eurų daugiau nei pernai.
Pasirinkusiesiems rezidentūros studijas numatyta beveik 400 valstybės finansuojamų studijų vietų. Panašus skaičius įstojusiųjų į rezidentūros studijas buvo ir pernai.
Magistrantūros studijų valstybės finansuojamoms vietoms numatyta skirti apie 7 mln. eurų – apie 200 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Tai leis valstybės finansuojamose vietose studijuoti virš 3,9 tūkst. studentų.
Studentų priėmimas į magistrantūros studijas didinamas nuo 2023 metų. Priimtų studentų skaičius, palyginus su pastaraisiais dvejais metais, auga apie 6 procentus.
Panašus valstybės finansavimas kaip ir pernai numatytas ir doktorantūros studijoms. Šiemet jis siekia 6,3 mln. eurų, lyginant su 6,2 mln. eurų pernai.
Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus beveik 540 doktorantūros studentų. Bendras į doktorantūros valstybės finansuojamas studijų vietas priimtų studentų skaičius, palyginus su pastarųjų dvejų metų priėmimu, auga apie 7 proc.
Į profesinio mokymo įstaigas šiemet numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.
Jau trečius metus didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 357,5 eurų dydžio stipendijos.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 605 eurų.
Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
