„Nereikės įmonių veiklos nutraukimo finansuoti valstybės lėšomis, bus operatyviai sutvarkytos bankrutavusių įmonių atliekos, todėl sumažės aplinkos tarša ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai“, – pristatydamas pataisas Seime kalbėjo ministras.
Iki šiol, anot jo, pačios įmonės spręsdavo dėl galimų išlaidų ir tie jų vertinimai dažnai buvo nepagrįsti.
„Duomenys rodo, kad užtikrinimo sumos yra dirbtinai sumažinamos ir dažniausiai yra nepakankamos“, – sakė K.Mažeika.
K.Mažeika be kita ko informavo, kad dabar „vienokį ar kitokį finansinį užtikrinimą turi tik apie pusė atliekų tvarkymo įmonių.
Pasak ministro, numatomos ir naujos sankcijos už pažeidimus – finansinio užtikrinimo nepateikusioms įmonėms grėstų 4-6 tūkst. eurų baudos, už pakartotinius pažeidimus – 6-10 tūkst. eurų. Būtų baudžiami ir įmonių vadovai – nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir toliau prie jų grįš lapkričio 5-ąją.
Jos numato, kad atliekų tvarkytojai privalės numatyti veiklos nutraukimo planą ir jame nurodyti įrenginių uždarymo, užteršto grunto išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemones ir jų kaštus.
Prievolių įvykdymas būtų užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi, banko garantija, maksimaliąja hipoteka, kuri leistų sumažinti įmonių patiriamus papildomus finansinius veiklos kaštus ir kitus apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai.
Skaičiuoti, kokio tam reikėtų finansavimo, įmonėms teks remiantis aplinkos ministro nurodymais.
