 |
| Litgrid nuotr./Arvydas Darulis |
15 mln. Lt indėlis Ūkio bankui patikėtas iškart po to, kai griuvo „Snoras“. IAE valdyba patvirtino investavimo tvarką, ją palaimino ir Energetikos ministerija, konkrečiai – buvęs viceministras Arvydas Darulis.
Nuo 15min.lt klausimo, ar jis patvirtino tokią tvarką, ar ne, jis išsisuko – dabar esąs privatus asmuo, taigi teirautis reikėtų Energetikos ministerijos.
IAE vadovavęs Žilvinas Jurkšus, pažadėjęs 15min.lt pasikalbėti po kelių valandų, vėliau išjungė telefoną. Pasiaiškinti nepanoro ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Parlamentaras Kęstutis Glaveckas teigė nesuprantantis, kodėl pinigai laikyti Ūkio banke. Visgi, jo teigimu, kaltus surasti bus sunku.
„Ten buvo rizikos, akivaizdu, kad reikėjo elgtis kitaip. Bet už tai nelabai atsakoma“, – sakė K.Glaveckas.
Riziką sumažinti buvo galima nebūtinai uždarant sąskaitą, tačiau dedant draudžiamuosius, tai yra 100 tūkst. eurų neviršijančius, indėlius.
 |
| Kęstutis Glaveckas |
„Kai kurios įmonės rizikos neįvertino. (...) Atsakomybės tų įmonių vadai turėtų turėti“, – sakė K.Glaveckas.
Jo teigimu, dabar kaltiesiems jokia atsakomybė praktiškai negresia: „Administracinių instrumentų nėra tiek daug ir jie nėra efektyvūs, kad paveiktų.“
K.Masiulis: Lietuvos bankas valstybės įmonių neįspėjo
Su buvusiu premjeru, dabar – Opozicijos lyderiu, konservatorių pirmininku Andriumi Kubiliumi 15min.lt susisiekti nepavyko.
Konservatorius Kęstutis Masiulis 15min.lt sakė nenorintis skubėti su išvadomis ir peikti IAE vadovų. Jis pridūrė, kad milijonus į Ūkio banką atsakingi elektrinės darbuotojai padėjo nenujausdami galimos banko griūties.
Lietuvos banko atstovai trečiadienį pareiškė, kad apie Ūkio banko problemas žinojo dar 2011-aisiais, tačiau negalėjo imtis veiksmų, nes nebuvo kaip to įrodyti.
 |
| Kęstutis Masiulis |
Anot K.Masiulio, Lietuvos bankas tokios informacijos valstybės vadovams iš anksto nepateikė.
„Jeigu informacija būtų pateikta ir ji patektų į žiniasklaidą, banko tą dieną ir nebeliktų. Tokia informacija nebuvo niekur pateikiama, Lietuvos bankas visiškai savarankiškai priima sprendimus ir yra absoliučiai nepriklausomas. Jis taip ir elgiasi, tarp kitko“, – pabrėžė parlamentaras.
I.Šiaulienė: Visi skėsčioja rankomis po laiko
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė 15min.lt sakė, kad centrinio banko reikėtų klausti, kodėl taip atsitiko.
Reikėjo pagalvoti, kaip reikėtų apsaugoti valstybės lėšas, bet nieko nebuvo padaryta, – kalbėjo I.Šiaulienė.
„Žinoma, jis pasakys, kad nenorėjo kelti panikos. Kol nebuvo žinių apie Ūkio banką, visos įmonės manė, kad tai yra pakankamai saugu, – pridūrė ji. – Jeigu sklandė kalbos, kad Ūkio bankas turi problemų, tos kalbos tikriausiai sklido iš Lietuvos banko kuluarų, reikėjo pagalvoti, kaip reikėtų apsaugoti valstybės lėšas, bet nieko nebuvo padaryta. Dabar visi skėsčioja rankomis po laiko.“
Ji negailėjo kritikos Lietuvos bankui, kuris, jos žodžiais, turi stebėti, ar bankams viskas gerai, tačiau galiausiai bankai ima ir žlunga.
Paklausta, ar įmanoma apsisaugoti nuo panašių atvejų, kai su biudžeto pinigais elgiamasi neatsakingai, I.Šiaulienė teigė, kad viskas nėra taip paprasta. „Yra suformuota įstatymų bazė, tai – ne penkiolikos minučių klausimas“, – pridūrė parlamentarė.
L.Graužinienė: turėjo slapta įspėti
 |
| Loreta Graužinienė |
Darbo partijai priklausanti parlamentarė Loreta Graužinienė dėl Ūkio banke laikyto indėlio nekaltintų IAE vadovybės ar ministerijos tarnautojų.
„Niekas negali nuspėti, kada kuris bankas gali būti uždarytas ar bankrutuos. Tai apskaičiuoti galima nebent remiantis tikimybių teorija. Visgi kalbų dėl Ūkio banko padėties po „Snoro“ griūties buvo. Tik Lietuvos bankas tokius spėjimus tada oficialiai paneigė. Todėl kalbėti apie nusikalstamą veiką dėl to, kad kažkas ten laikė lėšas, negalėčiau“, – tvirtino L.Graužinienė.
Kita vertus, pasak politikės, apie Ūkio banko problemas valstybės ir savivaldybių įmones Lietuvos bankas galėjo konfidencialiai įspėti ir rekomenduoti savo pinigus pervesti į kitus bankus iki Ūkio banko veiklos sustabdymo.
„Kai jau yra įvykęs faktas, tai yra įvykęs faktas, bet yra priemonių prieš uždarymą, pavyzdžiui, galima slaptai paprašyti pasinaudoti kito banko paslaugomis. Juk, kai valstybinės įmonės iškelia savo pinigus į kitus bankus, niekam panika nekyla. Man keista, kad Lietuvos bankas antrą banką uždarinėja ir visiškai nepasižiūri, kiek ten yra valstybės – visų mokesčių mokėtojų lėšų. Man kyla klausimų dėl Lietuvos banko veiklos“, – pripažino „darbietė“.
Anot jos, Lietuvos banko veikla yra per menkai kontroliuojama. L.Graužinienės teigimu, tokia situacija yra susidariusi po to, kai ruošiantis įsivesti eurą buvo pakeistas Lietuvos banko įstatymas ir jo kontrolė numatyta tik Europos centriniam bankui.
„Taip ir išeina keista situacija valstybėje, kai bankas priima visiems svarbius sprendimus, bet Lietuvoje jo realiai niekas negali kontroliuoti. Yra Lietuvos banko atsakomybė, kad taip ilgai vedė derybas ir leido normaliai funkcionuoti problemų turinčiam bankui bei neapsaugo valstybės lėšų“, – mano parlamentarė.
 |
| Remigijus Žemaitaitis |
R.Žemaitaitis: reikia valstybinio banko
„Tvarkietis“, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad situacija, kai valstybės įmonės laiko pinigus nepatikimuose bankuose, yra nepateisinama.
„Tai yra visiškai nenormali situacija. Tai dar labiau sustiprino mano įsitikinimą, kad valstybė galų gale turi turėti valstybinį banką. Galėjome tai padaryti Ūkio banko pagrindu arba per Lietuvos paštą, kad visos valstybės įstaigų einamosios sąskaitos būtų saugios“, – tvirtina R.Žemaitaitis.
Tos valstybės ir savivaldybių įmonės, kurios norėtų uždirbti iš palūkanų, R.Žemaitaičio nuomone, galėtų pirkti Vyriausybės taupymo lakštus.
„Žinoma, tada gausi mažiau, bet būsi garantuotas, kad gausi“, – pabrėžia jis. .
R.Žemaitaičiui kyla įtarimų, kad Ūkio bankas galėjo spausti valstybės įmonių vadovus, kad jie valstybės pinigus laikytų mainais suteikdamas tam tikrų nuolaidų jiems patiems ar giminaičiams skolinantis iš banko.
„Mano įtarimu, gaudavo jie kyšius už tai, kad laikė tuos pinigus. Įtariu, kad čia gali būti korupcija. Tuo turi pasidomėti specialiosios tarnybos“, – įsitikinęs R.Žemaitaitis.
Pasak jo, asmenys, priėmę kenksmingus valstybei sprendimus, turėtų atsakyti savo kailiu.
