Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai, mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje, drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančiuosius prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo tris dešimtis lietuvių bei užsienio valstybių piliečių.
„Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 95-ąsias metines pagerbiame žmones, kurių pasiaukojimas ir darbai stiprina Lietuvą. Jie savo pavyzdžiu rodo, kad laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės kovoti už savo valstybę ir rūpintis ja„, – pažymėjo valstybės vadovė.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Apdovanojimų akimirka |
Jos žodžiais, Laisvės kovų dalyviai ir valstybės gynėjai, nepabūgę agresijos Sausio 13-ąją, mokslininkai, teisininkai ir gydytojai, kultūros darbuotojai ir meno kūrėjai nusipelno ypatingos pagarbos už pasiaukojimą ir ryžtą siekti geriausio Lietuvai ir jos žmonėms. Kartu D.Grybauskaitė padėkojo užsienio piliečiams, kurie buvo šalia, kai Lietuvai buvo sunku, kuriems brangi mūsų istorija ir kultūra.
„Mums suteikia vilties žmonės, kurie kritinėmis akimirkomis yra narsūs ir rizikuodami savo gyvybe gelbėja kitus. Geranoriškumas ir žmogiškumas lietuviams nuo seno padeda susitelkti ir įveikti sunkumus“, – sakė prezidentė.
Tarp apdovanotųjų – suomis ir du latviai
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius įteiktas Konstitucijos rengimo darbo grupės vadovui, buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui, teisėtyrininkui konstitucionalistui, prof. Juozas Žiliui.
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanotas Lietuvos kariuomenės majoras Tomas Pašilis, o Riterio kryžiumi (po mirties) – 1951 m. žuvęs Vytauto apygardos Liūto rinktinės kūrėjas ir vadas Antanas Lapienis-Pempė.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius skirtas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei, aktyviai Panevėžio krašto kultūros, rašytinio paveldo puoselėtoja, švietėjiškų projektų ir pilietinių iniciatyvų kūrėja ir vykdytojai Rimai Maselytei bei Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos ir Sepsinės ginekologijos sektoriaus vadovei, prof. dr. Rūtai Jolantai Nadišauskienei.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Apdovanojimų akimirka |
Apdovanotųjų ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi sąrašas ilgiausias. Jis skirtas dar dviem medikams – Santariškių klinikų Širdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus vedėjui, gydytojui kardiologui, prof. hab. dr. Germanui Marinskiui bei šių klinikų Širdies chirurgijos centro direktoriui, širdies chirurgui, doc. dr. Virgilijui Taručiui.
Taip pat – vertėjai Vijolei Elenai Arbas, 1991 m. sausį-rugsėjį aktyviai vertėjavusiai į anglų kalbą ir informavusiai Lietuvos televizijos Kauno skyriuje pasaulį apie įvykius Lietuvoje, ilgamečiam kraštotyrininkų klubo „Ramuva“ vadovui, aktyviam lietuvių etninės kultūros puoselėtojui Petrui Venantui Mačiekui, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotoja, literatūros kritikei, literatūrologei, hab. dr Jūratei Sprindytei, mecenatei, Šiaulių miesto garbės pilietei, aktyviai našlaičių labdaros organizatorei ir rėmėjai, teisininkei Gražbylei Venclauskaitei.
Šį apdovanojimą gavo ir lazerių mokslo bei verslo plėtotojas, bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas.
Jis skirtas trims užsieniečiams: buvusiam Lietuvos garbės konsului Suomijoje Mauriui Casimirui Elovainio ir dviem latvių akademikams, aktyviems baltų archeologijos ir istorijos tyrinėtojams – prof. hab. dr. Andriui Caunei bei prof. hab. dr. Evaldui Mugurevičiui.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Apdovanojimų akimirka |
Vyčio Kryžiaus ordino medalis skirtas pulkininkui leitenantui Artūrui Radvilui, kapitonams Tomui Baltrūnui ir Pauliui Japertui, vyr. seržantui Arvydui Beniušiui, Tauro partizanų apygardos Žalgirio rinktinės rezervinio partizanų būrio „Natangai“ vadui Vytautui Pijui Raibikiui-Leopardui ir aktyviam Lietuvos laisvės armijos jaunimo padalinio nariui, pogrindinio leidinio „Už tėvų žemę“ platintojui, partizanų rėmėjui, politiniam kalinui, 1953 m. Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyviui Bronislovui Antanui Ramanauskui.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoti šokio kritikas, šokio raidos ir Lietuvos šokio tarptautinės integracijos puoselėtojas, „Menų spaustuvės“ ir Lietuvos šokio informacijos centro direktoriui Audroniui Imbrasui, šiuolaikinio vizualaus meno raidos ir vizualaus meno kūrėjų tarptautinės integracijos puoselėtojui, Šiuolaikinio meno centro direktoriui Kęstučiui Kuizinui, aktyviam visuomenės gerovės veiklos puoselėtojui, pilietinės akcijos „Darom“, iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ ir kitų visuomeninių projektų sumanytojui T.Langaičiui, dainininkui, dainų kūrėjui ir aktyviam visuomenės gerovės veiklos puoselėtojui, grupės „G&G sindikatas“ nariui G.Liaudanskui-Svarui, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkei Danai Migaliovai, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkui, aktyviam visuomenės gerovės veiklos puoselėtojui Kęstui Pikūnui ir folkloro atlikėjai, etnomuzikologei, etninės kultūros puoselėtojai, televizijos laidų vedėjai, Mažojo princo fondo iniciatyvos „Visa Lietuva skaito vaikams“ ambasadorei L.Sungailienei.
