Vasario viduryje premjero vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.
Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.
Reaguodamas į padažnėjusius kritinės infrastruktūros pažeidimus Baltijos jūroje sausio viduryje NATO fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai pradėjo misiją „Baltic Sentry“.
Pastarąjį pusmetį fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis.
Reaguojant į šias grėsmės, nuo sausio vidurio Viešojo saugumo tarnyba pradėjo saugoti vasarį įvykusiai sinchronizacijai svarbius objektus.
Tai bus antrasis VGT posėdis, kuriame dalyvaus premjero Gintauto Palucko Ministrų kabineto nariai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Kaip anksčiau skelbė BNS, pirmasis naujos sudėties VGT posėdis įvyko sausio 17 dieną. Tuomet taryba sutarė, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto arba apie 12 mlrd. eurų.
