Divizija galėtų būti po septynerių metų
„VGT konstatavo, kad įvertinus grėsmes, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, atliepiant NATO regioninius gynybos planus, yra priimtas sprendimas pritarti siūlymui iš krašto apsaugos ministro kurti divizijos dydžio vienetą sausumos pajėgose“, – per spaudos konferenciją sakė K.Budrys.
Anot jo, divizija pagal planus galėtų būti suformuota jau 2030-aisiais.
„Siekiama yra (...) 2030 metams turėti pilno operacinio pajėgumo drauge su sąjungininkų parama diviziją Lietuvoje, kuri galėtų vykdyti gynybos operacijas, kaip sumanyta, ir vykdyti tą sumanymą, kuris numatytas kolektyvinės gynybos dokumentuose“, – sakė jis.
Pasak K.Budrio, sprendimas kurti diviziją yra nacionalinis, tad įtraukti į jos sudėtį sąjungininkus neplanuojama, nors jų paramos tam tikra ginkluote, iki jos įsigys Lietuva, reikės.
„Sprendimas kurti diviziją yra nacionalinis, visų pirma eitų kalba apie mūsų turimas dvi brigadas ir vieną rezervinę brigadą, t. y. apie tris manevrines brigadas, mūsų nacionalines, šiame etape nėra svarstoma apie kitų pajėgų įtraukimą“, – kalbėjo K.Budrys.
Sąjungininkai skirs ginkluotės
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat informavo, kad NATO sąjungininkai kuriamai divizijai yra pažadėję skirti tam tikros ginkluotės, kol Lietuva įsigis savo.
„Iš sąjungininkų bus poreikis ir mes su sąjungininkais apie divizijos kūrimo planą kalbėjome, divizijos veikimui reikalingi papildomi įgalintojai, ugnies sistemos, priešlėktuvinės gynybos ir panašūs (elementai – BNS), ir tuos įgalintojus sąjungininkai pažadėjo duoti, kol mes neturėsime sukūrę savo elementų“, – per spaudos konferenciją sakė A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, dalis Lietuvos įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos jau dabar priskiriama divizijos lygmens priemonėms, pvz., iš JAV perkamos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, prancūziškos savaeigės ratinės haubicos „Caesar“, pėstininku kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai.
Kitą dalį, pvz., tankus, dar reikės įsigyti. „Laukia ne vienus metus truksiantis darbas, kad divizija pasiektų pilną operacinį pajėgumą“, – teigia ministras.
Pasak A.Anušausko, divizija bus kuriama esamų sausumos pajėgų pagrindu – iš Geležinio Vilko, K.Chodkevičiaus Žemaitijos ir rezervinės Aukštaitijos brigadų.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietijos brigada, kurios laukiama Lietuvoje, nebūtų šios divizijos dalimi.
„Vokiečių brigada, kuri dedikuota Lietuvai, priklauso Vokietijos nacionalinei divizijai“, – sakė ministras.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
Ministro paprašė skaičių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad krašto apsaugos ministro paprašyta pateikti skaičiavimus ir poreikių planą divizijos kūrimui, poligono ir mokymo teritorijų plėtrai.
„Paprašyta krašto apsaugos sistemos parengti jų poreikių planą, kadangi mes kuriame diviziją, modeliuojame čia brigadą ir visi kiti pajėgumai, kuriuos mes turime – natūralus klausimas, ko reikės artimiausiais metais, kokių infrastruktūrinių sprendinių, kad mes visi čia tilptume“, – sakė L.Kasčiūnas.
Valstybės gynimo taryba pirmadienį susirinko aptarti paramos Ukrainai, elektros tinklų sinchronizacijos, kitų saugumo klausimų.
Taip pat darbotvarkėje buvo krašto apsaugos sistemos struktūrinių ir karinių vienetų plėtra, karinių poligonų ir mokymų teritorijų poreikis.
KAM – tai istorinis žingsnis link naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje
„Nacionalinės divizijos steigimas – vienas reikšmingiausių tiek savo apimtimi, tiek sudėtingumu šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos istorijoje žingsnių link naujos kokybės kariuomenės. Tai reiškia esminį pokytį modernizacijos srityje, o tokio sprendimo būtinybę sąlygoja saugumo situacija regione. Divizijos sukūrimas leis užtikrinti ne tik efektyvesnį mūsų kariuomenės valdymą bei rengimą, bet ir geresnę sąveiką su NATO. Tokį mūsų žingsnį palaiko ir remia sąjungininkai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Krašto apsaugos ministras su LR Prezidentu, Premjere, Seimo pirmininke ir Lietuvos kariuomenės vadu sutarė, kad sukurti divizijos dydžio vienetą LK Sausumos pajėgose yra reikalinga atliepiant NATO regioninius gynybos planus ir įvertinus Rusijos keliamą grėsmę.
Bus siekiama, kad Lietuvos kariuomenės divizija operacinį pajėgumą galėtų įgyti iki 2030 metų.
„Įvertinus galimus Rusijos planus vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje kuo greičiau atkurti ir net padidinti savo karinius pajėgumus, mums būtina pereiti į kitą pajėgumų lygmenį. Divizija būtų nacionalinis struktūrinis elementas bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje. Turime jau dabar pradėti investuoti į kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotę, įsigyjant iki šiol neturėtas sistemas – tankus. Reikalinga taip pat investuoti į šį „sunkinimą“ įgalinančių vienetų ginkluotę ir įrangą, skirtą oro gynybai, netiesioginei ugnies paramai, karo inžinerijai, žvalgybai ir logistikai“, – sako A.Anušauskas.
Pasak ministro, nacionalinės divizijos steigimas nebūtų projektas „nuo nulio“ – divizija būtų kuriama jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų ir juos remiančių vienetų pagrindu. A.Anušauskas teigia, kad Lietuvos kariuomenė yra subrendusi tokiam žingsniui: jau dabar nemaža dalis įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos yra priskiriama divizijos lygmens priemonėms arba jas remia, pavyzdžiui, HIMARS, prancūziškos savaeigės ratinės haubicos „Caesar“, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai.
„Nacionalinės divizijos kūrimo projektas būtų ilgalaikis valstybės projektas. Diviziją sudarytų trys šiuo metu egzistuojantys manevro vienetai – „Geležinio Vilko“ brigada, „Žemaitijos“ brigada ir rezervinė brigada „Aukštaitija“. Taip pat ir juos remiantys įgalintojai, tokie kaip Karinės oro pajėgos, Specialiųjų operacijų ir kitos pajėgos“, – sako ministras.
A.Anušauskas pabrėžia, kad divizija yra ne taikos, o karo meto struktūra. Nacionalinę diviziją sudarytų apie 17,5 tūkst. karių, iš kurių dalis personalo būtų užpildomi aktyviojo rezervo kariais mobilizacijos atveju. Divizijos projektas būtų įgyvendinamas ir į jį investuojama etapais. Pirmasis etapas prasidėtų nuo 2024 m. manevriniai vienetai būtų aprūpinami sunkiąja ginkluote ir technika. Antrajame etape būtų įsigyjama įgalintojų ginkluotė ir įranga, kuri iki tol būtų pasitelkiama iš sąjungininkų.