Finansų ministerija rado išeitį: kuriama valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema, arba kitaip – švarkas su viena kišene, kurioje efektyviai ir racionaliai bus valdomi visi valstybės piniginiai ištekliai.
Griauna įsisenėjusius stereotipus
Tiems, kurie mėgo kalbėti stereotipais apie tai, kad valstybės tarnyba „švaisto mokesčių mokėtojų pinigus“, esą išlaidauja ir panašiai, nuo šiol teks patylėti. Mat tie patys dažnai nepagrįstai kaltinami valstybės tarnautojai diegia centralizuoto lėšų valdymo sistemą, kuri padės ne tik efektyviai valdyti valstybės iždą, bet ir optimaliai naudoti žmogiškuosius išteklius.
„Visuomet siekiame efektyviai ir racionaliai valdyti valstybės piniginius išteklius, o kartu su jais – ir tam reikalingus žmogiškuosius išteklius. Esant dabartinei technologijų pažangai ir finansų industrijos inovacijų plėtrai, naujų mokėjimų ir lėšų valdymo galimybių diegimas, sudarantis sąlygas racionaliam ir efektyviam valstybės piniginių išteklių valdymui, tampa ypač svarbus“, – neabejoja Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnioji patarėja Rasa Kavolytė, pridurdama, kad tai ir lėmė sprendimą imtis projekto ir kurti Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemą.
Iki šio skaitmeninio projekto žingsniuota nuosekliai: nuo 2000 metų Finansų ministerija biudžetinių įstaigų ir kitų iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų mokėjimus už prekes ir paslaugas teikėjams vykdo tiesiogiai, o nuo 2011 metų – optimizuotas ir pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.
Tačiau problemų liko: minėtosios įstaigos sukaupia reikšmingus lėšų likučius sąskaitose, atidarytose komerciniuose bankuose, ir patiria nemažas išlaidas už teikiamas bankų paslaugas. Dėl šios priežasties vienos valstybės švarko kišenės būna pilnos, o kitos – skylėtos, o kad jas užlopytų, tenka patirti skolinimosi išlaidų.
Nauda – daugiau nei akivaizdi
Pasak Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresniosios patarėjos R. Kavolytės, projektas šiuo metu įsibėgėja, o kai sistema pradės funkcionuoti, vienoje vietoje centralizuotai bus valdomi visų biudžetinių įstaigų pinigai: čia bus atidarytos sąskaitos, atliekami mokėjimai ir kitos paslaugos. Taigi nebus pilnų ar skylėtų švarko kišenių – bus matomas bendras vaizdas, kuris padės priimti strateginius sprendimus dėl valstybės finansų valdymo.
Vienoje vietoje centralizuotai bus valdomi visų biudžetinių įstaigų pinigai.
Pabrėžtina, kad sukurta sistema ne tik padės reguliuoti skolinimosi išlaidas, mažinti šias apimtis ir su jomis susijusias sąnaudas, bet ir atneš daugiau apčiuopiamų rezultatų: valstybė galės laikinai investuoti turimas laisvas lėšas ir gauti didesnę investicijų grąžą, sumažės biudžetinių įstaigų sąnaudos dėl sąskaitų administravimo ir komercinių bankų teikiamų paslaugų ir kt.
Taip pat padidės valstybės biudžeto lėšų kontrolė, pagerės likvidumo ir finansinės rizikos valdymo procesai bei bus užtikrintas viešojo sektoriaus atsiskaitymų operatyvumas.
Nereikia pamiršti ir to, kad sumažės ir biudžetinių įstaigų ar valstybės tarnybos darbo laiko sąnaudos, skirtos bankinių sistemų integracijai, su mokėjimo paslaugomis susijusiems viešiesiems pirkimams, patiems mokėjimų pavedimams atlikti ir pan.
Padidės valstybės biudžeto lėšų kontrolė.
Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sutaupoma nedaug, ypač jei galvoji apie vieną ar kelias institucijas. Tačiau projektas apima apie 485 biudžetines įstaigas ir kitus subjektus, kuriuose darbą, susijusį su elektronine bankininkyste ir mokėjimo operacijomis, dirba beveik 1 900 darbuotojų!
Lietuvoje tokia sistema bus vienintelė
Beje, vieningos iždo sąskaitos principas (angl. Single treasury account) yra vienas plačiausiai taikomų viešųjų finansų valdymo srityje pažengusių valstybių būdų valstybės piniginių išteklių valdymo efektyvumui didinti – konsoliduoti valstybės lėšų surinkimą ir disponavimą vieningoje sistemoje.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnioji patarėja R. Kavolytė teigia, jau prieš kelerius metus labiausiai pasaulio viešųjų finansų valdyme pažengusios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės beveik visos jau taikė minėtąjį valstybės biudžeto valdymo principą.
Siekiant perimti gerąsias praktikas bei pritaikyti jas valstybės piniginių išteklių valdymui, Lietuvoje buvo analizuojama tokių šalių, kaip Prancūzijos, Švedijos, iždo valdymo pavyzdžiai. Jie ir taps naujai kuriamos sistemos pagrindu.
„Tai unikalu, nes ši sistema analogų tarp viešajame sektoriuje įdiegtų informacinių sistemų kol kas neturi“, – tvirtina Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnioji patarėja, pridurdama, kad sukurta valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema lems ir kitus pokyčius. Jie susiję ne tik su diegiamais būtinais technologiniais sprendimais, tačiau ir su reikalingais organizaciniais pokyčiais.
Šiuo metu įgyvendinant projektą rengiamasi informacinių technologijų kūrimo ir diegimo paslaugų pirkimui, tuomet seks technologijų diegimo etapas ir organizacinė kaita.
Jei viskas eisis sklandžiai, valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema bus sukurta, arba kitaip tariant – bus pasiūtas valstybės švarkas su viena kišene, jau 2023 metų viduryje, į ją palaipsniui bus sukelti visi valstybės pinigų fondai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.