„Pažeidimų nerasta tik trijuose iš visų audituotų institutų“, – nurodo auditoriai, kituose institutuose nustatę „atvejų, kai šis turtas buvo valdomas nerūpestingai ir neracionaliai“.
Didžiausią mokslinių tyrimų institutų turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas – administracinės paskirties pastatai. Kai kurie institutai turi gyvenamosios paskirties pastatų bei patalpų, įvairių kitų statinių (garažų, laboratorijų, ūkinių pastatų). Keletas institutų turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių, bibliotekų fondus, investicijų į kontroliuojamus ir asocijuotus subjektus. Biomedicinos, fizinių ir technologijų mokslų srities institutai turi laboratorinės ir medicininės įrangos.
„Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į pasikartojančius pažeidimus perduodant valstybės turtą mokslo ir technologijų parkų veiklai vykdyti. Institutai (vieni iš parkų steigėjų) vienais atvejais patalpas perduoda parkui panaudos, kitais – nuomos pagrindais, o parkai jas išnuomoja arba pernuomoja įmonėms, nors teisės aktai draudžia pagal panaudą gautą turtą išnuomoti, o nuomos pagrindais – pernuomoti“, – sakoma auditorių ataskaitoje.
Anot auditorių, išnuomodami ar pernuomodami patalpas parkai gauna 2-3 kartus didesnes pajamas nei pagrindinis turto valdytojas.
Anot auditorių, išnuomodami ar pernuomodami patalpas parkai gauna 2-3 kartus didesnes pajamas nei pagrindinis turto valdytojas.
Be to, nuomodami ar nuomodamiesi turtą institutai kartais nuomos sutartis sudaro be viešųjų konkursų.
„Keturi institutai turi griūvančių kultūros paveldo ir kitų objektų, nereikalingų pastatų ir statinių. Vienais atvejais turtas kelia pavojų žmonių gyvybei, prarandamos kultūros objektų vertingosios savybės ir kyla rizika, kad kultūros paveldas bus neišsaugotas ateities kartoms, kitais – valstybė negauna ekonominės naudos dėl nenaudojamo turto naudojimo, pardavimo ar perleidimo.
Taigi, institutams neturint aiškaus plano, ką daryti su nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti turtu, arba vangiai atliekant veiksmus, gali būti padaryta nepataisoma žala valstybei“, – dėsto Valstybės kontrolė.
Be kita ko, auditoriai ragina Švietimo ir mokslo ministeriją „imtis iniciatyvos išanalizuoti galimybes institutus pertvarkyti į viešąsias įstaigas, kad jų veikla ir valdymas būtų efektyvesni“.
Šiuo metu veikiančių 13 institutų teisinė forma – biudžetinės įstaigos. Institutų savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, išskyrus Lietuvos teisės institutą, kurio teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija, ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą – jo teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija.
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė BNS sakė mananti, kad statuso pakeitimas šiuo atveju gali prisidėti prie efektyvesnio turto valdymo.
„Statuso pakeitimas, aš manau, šituo atveju padėtų efektyviau valdyti turtą“, – teigė viceministrė, pažymėjusi, kad tai taip pat priklauso nuo įstaigos vadovo ir jo pavaldinių gebėjimų, ne tik nuo statuso.
Anot S.Kauzonienės, jau šią savaitę ministerijos atstovai pradės susitikimus su institutų atstovais, o sprendimų dėl sankcijų už pažeidimus taikyti neskubės.
„Mes susitiksime su institutų vadovais, jau nuo rytdienos pradedame susitikimus su kiekvienu vadovu atskirai. Aptarsime visas galimybes tiek dėl turto valdymo, tiek dėl statuso keitimo (...). Aš manau, kad iš karto nubausti – ne sprendimas, kiekvieną situaciją atskirai išnagrinėsime“, – aiškino viceministrė.
